Išsmuko per langą

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė apie uostamiestyje gyvenančią ukrainietę Oksaną, kuri labai išgyveno dėl šeimos nariu laikomo katino dingimo.

Moteris visais įmanomais būdais bandė susigrąžinti augintinį: kreipėsi į kaimynus, paskelbė apie jo dingimą socialiniuose tinkluose, iškabino skelbimus savo buto languose ir aplinkinėse laiptinėse ir net prašė policininkų įregistruoti jos pareiškimą dėl dingusio katino.

Nors Borisas nėra ypatingos veislės, bet augintas šeimoje nuo mažens, todėl labai brangus visai šeimai.

Tai pati geriausia dovana prieš šventes.

Vieną gruodžio pradžios dieną šeima turėjo svečių ir kažkuris jų neapdairiai paliko atvertą langą. Nors Borisas kastruotas ir yra labai prisirišęs prie šeimos narių, pajutęs laisvės kvapą, išsmuko per langą į lauką ir dingo tamsoje.

Kai namiškiai susigaudė kas atsitiko, buvo jau vėlu.

Šeima gyvena pirmajame namo aukšte, tad šeimininkai tikėjosi, kad murklys nesusižeidė. Baimintasi, kad jo nepartrenktų mašina, kad neužpultų šunys, kad nenuskriaustų piktavaliai žmonės.

Šeimininkė svarstė, kad gerai nupenėto, jaukaus, mielo katino, priglaudę žmonės, nenorės grąžinti tikriesiems savininkams.

Daugybė skambučių

Klaipėdoje gyvena labai daug kates mylinčių žmonių. Suprasdami augintinį praradusios šeimos išgyvenimus, bendraminčiai ėmė atidžiau stebėti aplinką.

Oksana sulaukdavo daugybės skambučių ir nuotraukų, žmonės pranešdavo kur nors pamatę rudą katiną.

„Mūsų katinas turi išskirtinį bruožą, pagal kurį nesunku jį atpažinti – ant nosies vidurio nedidelį, bet ryškų juodą tašką. Važiuodavau tikrinti visų pranešimų, sulaukiau žinių iš daugybės geranoriškų žmonių, bet kiekvieną kartą turėdavau nusivilti – tai buvo ne mūsų Borisas“, – pasakojo Oksana.

Taip nesėkmingai ieškant dingusio katino praėjo trys savaitės.

Vieną vėlų vakarą, teisingiau, vidurnaktį suskambo Oksanos telefonas. Vyras tikino panašų į Borisą katiną pamatęs statybvietėje prie Liepų gatvės 49 namo. Nuo Oksanos namų tai yra kiek daugiau nei už puskilometrio.

Skambinęs vyras tikino katiną matęs ankstų rytą, dar neprašvitus ir vėlai vakare. Apie matytą gyvūną jis papasakojo žmonai, o ši prisiminė mačiusi skelbimus.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pažino šeimininkę

Vos po kelių minučių Oksana jau buvo nurodytoje Liepų gatvės vietoje. Ją pasitiko nepažįstamas vyras, ant rankų jis laikė katiną.

Moteris neabejodama atpažino augintinį, Borisas irgi parodė džiaugsmą. Katiną radęs ir šeimininkei grąžinęs vyras taip pat džiaugėsi tokie sėkme. Jis pasakojo į gyvūną atkreipęs dėmesį todėl, kad jis, skirtingai nei laukinės katės, nebėgo nuo žmonių.

Katinas namus pasiekė gerokai pasikeitęs – anksčiau svėręs apie aštuonis kilogramus buvo praradęs pustrečio kilogramo. Bet bėdos tik tiek ir tebuvo. Jokių sužalojimų jis nepatyrė, nepasigavo ligų. Visą naktį jis nenulipo šeimininkei nuo rankų, nesustodamas murkė ir glaudėsi tarsi dėkodamas už šilumą ir meilę.

Jau kitą rytą išpraustą katiną šeimininkė nuvežė parodyti veterinarijos gydytojui. Paaiškėjo, kad gyvūnas patyrė stresą, buvo kiek peršalęs ir išsekęs.

„Jis noriai ėda, laka vandenį ir čiaudi. Bet visa tai niekai palyginti su mus apėmusiu laimės jausmu. Tai pati geriausia dovana prieš šventes. Esame labai dėkingi visiems bendraminčiams, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms, kurie mus palaikė. Pasirodo, stebuklų būna, o didžiausias jų – geri, jautrūs žmonės! – neslėpė emocijų viso ko geriausio klaipėdiečiams linkėdama Oksana.