Kelio ženklas stabdo statybas

Baudos – 30 vairuotojų

Praėjusį trečiadienį Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžoje buvo pastatytas kelio ženklas, kuris čia draudžia sunkiasvorių sunkvežimių eismą.

Jau kitą dieną, šalia šios sankryžos budėjęs policijos ekipažas 300 eurų baudomis nubaudė 30 vairuotojų, į naujojo Kruizinių laivų terminalo statybvietę vežusių smėlį ir nepaisiusių šio kelio ženklo, kuris byloja, kad daugiau nei 25 t transporto svoris šiame kelio ruože draudžiamas.

Taigi penktadienį daugiau nei metus sėkmingai vykusios būsimo Kruizinių laivų terminalo statybos sustojo.

Statybą vykdančios kompanijos „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas tikino, jog viena prastovos diena bendrovei kainuoja 30 tūkst. eurų.

Eduardas Grinaveckas / Dinaros Fritzsch nuotr.

„Projektas yra paralyžiuotas, kadangi medžiagos negali patekti į statybvietę, o be medžiagų darbai negali vykti. Dabar vienu reisu atvežame apie 25 t medžiagų (neskaitant sunkvežimio svorio – A. D.). Jeigu vežtume mašinomis, kurių bendras svoris turi būti iki 25 t, galėtume atvežti 5–7 t smėlio. Tai keturis kartus mažiau medžiagų per vieną reisą. Taigi, transporto kiekis padidėtų keturis kartus, atitinkamai keturis kartus auga ir transportavimo išlaidos“, – vardijo bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius E. Grinaveckas.

Projektas yra paralyžiuotas, kadangi medžiagos negali patekti į statybvietę, o be medžiagų darbai negali vykti.

Į posėdį neatvyko nė vienas

Pasirodo, kad pristatyti terminalo statyboms būtino grunto į būsimo terminalo teritoriją tapo nebeįmanoma po valdininkų sprendimo.

„Klausimų kol kas – daugiau nei turime atsakymų ir, kol jų laukiame, prarandame brangų laiką, o kasdienius nuostolius skaičiuojame dešimtimis tūkstančių eurų. Siekiame kuo greičiau vėl atnaujinti darbus ir kurti mums visiems svarbią erdvę prie vandens, kurios verta laukti ir kuria norėsis didžiuotis“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Sprendimas dėl transporto priemonių masės ribojimo į statybvietę vedančiuose keliuose priimtas spalio pabaigoje, ir netrukus mieste atsirado tai nurodantys ženklai.

„Kiek turiu informacijos, su miestu niekada nebuvo derinta, kad 40 t svorio sunkvežimiai važiuos per miesto gatves į šią teritoriją. Mes kvietėme Uosto direkcijos atstovus daugiau nei prieš savaitę ir norėjome spręsti visus tuos klausimus, bet į posėdį neatvyko nė vienas žmogus“, – tikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Uosto vadovybė teigia, kad iki įvedant ribojimus, Klaipėdos uosto direkcijai nebuvo pateikta pastabų dėl statybų proceso ar raginimų jį keisti, tad tokio sprendimo nebuvo galima prognozuoti ar jam kaip nors pasiruošti, juolab smėlis į uostą šia gatve buvo vežamas nuo birželio.

„Gal buvo galima derinti schemas (kiek turiu informacijos, Uosto direkcija nėra suderinusi), kad, pavyzdžiui, tie sunkvežimiai važiuotų per KLASCO teritoriją tiesiu taikymu prie krantinių. Tų variantų visada galima rasti, jei jų yra ieškoma“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Ieškojo sprendimo

A. Latakas tikino, kad siekiant netrikdyti įprasto miesto gyvenimo ritmo, gruntą gabenančio transporto judėjimo grafikas buvo planuojamas taip, kad automobiliai būtų kuo mažiau pastebimi ir nesudarytų papildomų spūsčių.

Kiekvieno į būsimo terminalo teritoriją riedančio sunkvežimio svoris siekdavo iki 40 t.

Teigiama, kad pagal šiuo metu galiojantį susisiekimo ministro įsakymą, tokios masės transporto priemonėms nėra taikomi papildomi ribojimai.

Taigi, įvestas 25 t reikalavimas esą yra toks drastiškas, kad prie jo prisitaikyti, keliskart neišauginant transporto srautų, tapo neįmanoma.

Šiuo metu terminalą statantis rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos uosto direkcija vykdymą, kadangi dėl įvestų apribojimų negali atlikti numatytų darbų.

Jeigu darbai sustotų mėnesiui, rangovo skaičiavimais, nuostoliai pasiektų 300 tūkst. eurų.

Vakar savivaldybėje apie tai diskutavo miesto ir uosto vadovai bei ieškojo abi puses tenkinančio kompromiso.

Teigiama, kad 50,3 mln. vertės naujasis terminalas – investicija į Klaipėdos, uosto ir Lietuvos ateitį bei jos tarptautinį patrauklumą, atversianti galimybes priimti daugiau kruizinių laivų.

„Tos krantinės idėja buvo dar man dirbant Uosto direkcijos vadovu. Čia net klausimo būti negali, aišku, kad krantinė yra reikalinga“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Uosto direkcijos teigimu, naujasis terminalas kuriamas ne tik kaip Klaipėdos uostui reikalinga infrastruktūra, jis atlieps taip pat ir ne vienerius metus klaipėdiečių brandintą idėją miesto centre turėti dar vieną priėjimą prie vandens.

2027 m. vizitus į Klaipėdą yra patvirtinę daugiau nei 100 kruizinių laivų, o 2028-aisiais jau registravosi atplaukti daugiau nei 130 lainerių.

Kai kurie jų, registruodami įplaukimus, planuoja švartuotis naujajame terminale, kadangi žinia apie būsimą modernią infrastruktūrą kruizinės laivybos rinkoje jau gana gerai žinoma.

Teigiama, esą projekto vėlavimas sukeltų reputacinių pasekmių Lietuvai.