Prieš operaciją paciento pirmiausia laukia susitikimas su gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Tad sėkmingi gydymosi rezultatai – ir šių specialistų rankose.

Išsiplėtė galimybės

Klaipėdos universitetinės ligoninės anesteziologijos-reanimacijos (su operacine) skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį paciento nuskausminimo galimybės per operaciją gerokai patobulėjo bei išsiplėtė.

Technologijų progresas užtikrina paciento saugumą per operaciją, o po jos – sėkmingą sveikimą. Visu tuo rūpinasi gydytojai anesteziologai- reanimatologai.

Pasak R.Paškevičiūtės, anesteziologija yra jauna šaka, palyginti su kitomis medicinos mokslo sritimis. Lietuvoje kaip atskira šaka ji pradėjo vystytis tik prieš 57 metus, kai Kaune gegužės 6-ąją buvo atlikta pirmoji endotrachėjinė narkozė.

Iki tol pacientą prieš operaciją nuskausmindavo slaugytojos arba patys chirurgai. Būtent pastarieji laikomi anesteziologijos pradininkais.

Pasaulyje anesteziologija kaip mokslas pradėjo vystytis XIX amžiuje. Pacientų nuskausminimui buvo naudojamos narkotinės medžiagos. Jas pirmieji savo darbe pradėjo naudoti okulistai, akušeriai-ginekologai.

Pacientai geriau jaučiasi

Vedėjos paaiškinimu, anestezijos rūšys per pastaruosius 50 metų gerokai išsiplėtė – nuo kaukinės nejautros iki intubacinės, kai intubacinis vamzdelis įvedamas į trachėją bei narkozės aparatu užtikrinama paciento dirbtinė plaučių ventiliacija operacijos metu. Ištobulėjo regioninės anestezijos atlikimo būdai ir priemonės.

R.Paškevičiūtė atkreipė dėmesį, kad ne visada būtina pilnai migdyti pacientą per operaciją. Jei operuojama ranka ar koja, pakanka nuskausminti tik galūnę bei vietą, kur atliekama operacija.

"Esama labai daug kombinacijų, kai galima taikyti bendrinę narkozę kartu su regionine nejautra. Tuomet po operacijos pacientas greičiau pabunda, geriau jaučiasi, reikia mažiau vaistų. Mažiau skauda net nuskausminant ir ilgos trukmės operaciją", – šiandieninės anestezijos privalumus vardijo skyriaus vedėja.

Pagal ką pasirenkama nejautros rūšis? Gydytoja paaiškino, kad vadovaujamasi įrodymais pagrįsta medicinine literatūra, pasaulinėmis rekomendacijomis ir būtent pagal tai pacientui parenkamas geriausias bei tinkamiausias nuskausminimo būdas.

Akcentuoja profesionalumą

Vyresnioji gydytoja anesteziologė-reanimatologė Geda Klimavičiūtė akcentavo, kad narkozės būdą turi parinkti anesteziologas. Mat prieš operaciją sulaukiama įvairių pacientų pageidavimų, pavyzdžiui, nieko nejausti ir gerai išsimiegoti.

"Nuskausminimas nėra fiziologinis procesas, kai išjungus šviesą užmiegama. Miegas sukeliamas dirbtinai, o paskui reikia pažadinti", – aiškino gydytoja.

Pasak G.Klimavičiūtės, kiekvienas nuskausminimas turi savo rizikos grupę, tad būtent dėl šios priežasties anesteziologas-reanimatologas parenka mažiausiai rizikingą būdą.

Gydytojas atsižvelgia į paciento būklę, gretutines ligas, nes priešingu atveju pacientui galima pakenkti.

Kartais manoma, kad kai taikoma vietinė nejautra, operacija nėra rimta bei sudėtinga. Vedėja nesutinka su tokiu požiūriu.

"Nėra mažų operacijų ir mažų anestezijų, nes maža operacija gali baigtis rimtomis komplikacijomis. Būtent dėl šios priežasties visada įvertinama nuskausminimo ir operacijos rizika", – paaiškino ji.

Būtent dėl šios priežasties R.Paškevičiūtė akcentavo gydytojo anesteziologo-reanimatologo profesionalumą.

Operacija lyg iššūkis

R.Paškevičiūtė prisiminė, kad beveik prieš 20 metų pagrindinis pacientų gyvybinių funkcijų sekimas buvo pulso apčiuopa, spaudimo matavimas rankiniu būdu ir vyzdžių žiūrėjimas.

Dabar gyvybinių funkcijų sekimas taip pažengęs, kad gydytojai anesteziologai gali sekti viską: paciento miego gylį, raumenų relaksacijos laipsnį, kraujo įsotinimą deguonimi, jau nekalbant apie širdies veiklą, kraujo spaudimą ar temperatūrą.

"Šiuolaikinės technologijos leidžia matyti nepertraukiamus organizmo pokyčius per visą operaciją ir po jos. Galime sekti širdies išmetimo tūrį, kraujagyslių pasipriešinimą – tai ypač svarbu atliekant ilgas ir sudėtingas operacijas", – apie šiandienos galimybes pasakojo vedėja.

R.Paškevičiūtė paminėjo pernai ligoninėje pradėtą daryti citoredukcinę operaciją su hipertermine untraperitonine chemoterapija – tai toks vėžio gydymo būdas, kai pašalinama pilvaplėvė, dalis organų ir po to į pilvą leidžiamas karštas chemoterapinis vaistas.

"Jei padarysime klaidą per operaciją, bus didesnė komplikacijų rizika. Tokios operacijos – iššūkis anesteziologui, nes reikia ne tik nuskausminti pacientą, bet ir pradėti gydymą jau per pačią operaciją", – aiškino vedėja.

Ši operacija atliekama tuomet, kai vėžio nepadeda įveikti kiti gydymo būdai. Ji sumažina išplitusio vėžio atsinaujinimo riziką ir prailgina žmogaus gyvenimą.

Technika palengvina darbą

Per 10 vadovavimo skyriui metų R.Paškevičiūtė pastebi gerokai išaugusį operacijų skaičių, o kartu su jomis – ir anestezijų.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra daugiaprofilinė, tad operacijos sparčiai tobulėja kiekvienoje srityje: neurochirurgijoje, urologijoje, pilvo chirurgijoje, traumatologijoje-ortopedijoje, akušerijoje-ginekologijoje.

Tad anesteziologui-reanimatologui privalu būti įvairiapusiu ir universaliu specialistu. Jam būtina nuolat domėtis, tobulėti ir ruoštis kiekvienai operacijai.

"Niekada nebūsi geras anesteziologas, jei nežinosi operacijos etapų", – pabrėžė gydytoja.

Vedėja pasidžiaugė, kad prieš kelerius metus atsiradę modernūs narkozės aparatai gerokai palengvina anesteziologo darbą – sergančiam gretutine širdies ar plaučių liga pacientui galima atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją įvairiais režimais.

Pasak G.Klimavičiūtės, dėl naujų technologijų anesteziologų darbas tapo daug kokybiškesnis, tad pasiekiama geresnių rezultatų.

Operacinėje svarbus kiekvienas

Visose 20 ligoninės operacinių įrengti vienodi aparatai, tad prireikus skubios operacijos gydytojui anesteziologui nereikia greitai persiorientuoti, kaip dirbti su vis kitokia aparatūra.

Tačiau abi specialistės pabrėžė, kad be protingo, išsilavinusio gydytojo anesteziologo technika yra bevertė. Jis privalo sugebėti dirbti su naujomis technologijomis.

Vedėjos manymu, operacinėje svarbus kiekvienas darbuotojas, nes tik nuo komandinio darbo priklauso geras rezultatas.

"Gyvename draugiškai ir stengiamės vienas kitam padėti, nes mūsų darbas – intensyvus, sunkus. Gera atmosfera operacinėje yra pusė sėkmingo darbo", – apie vieną gausiausių ligoninės kolektyvų pasakojo skyriaus vadovė.

Skaičiai

20 operacinių įrengta trijose ligoninės korpusuose: 9 pagrindiniame, 6 onkologiniame ir 5 akušerijos-ginekologijos

Skyriuje dirba per 100 darbuotojų: apie 30 operacinės slaugytojų, apie 30 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, apie 19 gydytojų anesteziologų-reanimatologų

2011 metais atlikta apie 20 tūkst. operacijų, iš jų per 3 tūkst. skubių

2001 metais – per 9 tūkst. operacijų

1976 metais – per 1 500 operacijų