Klaipėda – antras Krymas?

Jei Rusija imtųsi naujos Lietuvos okupacijos, ji prasidėtų nuo Klaipėdos. Tokią išvadą galima daryti po Kaliningrado spaudoje apžvalgininko Andrejaus Vypolzovo skelbiamų pamąstymų straipsnyje "Krymas mūsų" Lietuvoje: dėl politinio Klaipėdos statuso ne taip viskas paprasta". Jame mūsų uostamiesčiui kuriamas ryškių paralelių su Krymu turintis aneksijos scenarijus.

Uostamiestis – ne lietuvių?

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog rusiškoje spaudoje trykšta ne tik Lietuvą žeminančių pareiškimų, bet net ir atvirų grasinimų lavina.

Po Sausio 13-osios įvykių bylos nuosprendžio paskelbimo Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, jog Lietuvai vertėtų laukti Rusijos reakcijos.

Kokia ji galėtų būti, lieka tik spėlioti.

Tačiau labai grėsmingą scenarijų viešai išdėstė, beje, į Latviją už prokremliškas publikacijas anksčiau neįleistas, Kaliningrado apžvalgininkas A.Vypolzovas.

Pasveikinęs Krymą su penkerių metų aneksijos sukaktimi, vyras iš karto veda paralelę su kitu neva rusišku kraštu, kuriam piešiama lygiai tokia pat lemtis kaip ir Krymui.

A.Vypolzovas tiek straipsnyje, tiek tinklalapio "youtube.com" vaizdo siužete aiškina argumentus, kodėl Klaipėdos kraštas turėtų taip pat atitekti Rusijai.

"Noriu pakalbėti apie Krymo susijungimo su Rusija penkmetį. Ir apie kitą Krymą, kuris yra visai netoli nuo šių vietų. Mažai kas žino, jog situacija, panaši į Krymo, yra ir prie Kaliningrado srities sienų. Kalbu apie Lietuvos Klaipėdą", – Kaliningrado srities Zelenogradsko pajūryje kalbėjo A.Vypolzovas, pabrėždamas, jog iki Klaipėdos tėra 107 kilometrai.

Perdavė Stalino gera valia?

Pasak A.Vypolzovo, Klaipėda turi panašumų su Krymu dėl dviejų dalykų.

"Pirma, tai – rusų miestas. Iki 1960-ųjų vidurio čia gyveno daugiau nei pusė rusakalbių", – aiškina žurnalistas.

Čia, matyt, reikėtų patikslinimo. 2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdoje gyveno 19,63 proc. rusakalbių. 2013 m. Statistikos departamentas skelbė, jog Klaipėdos apskrityje gyvena 10,4 proc. rusakalbių.

"Klaipėda buvo toks pats rusų miestas, kaip ir Kaliningradas. Šiuo metu, remiantis oficialiais duomenimis, trečdalis yra galvojančiųjų rusiškai. Antra, dėl politinio Klaipėdos statuso, kaip buvo ir dėl Krymo, ne viskas taip gerai. Pradėsime nuo to, kad 1939 m. Lietuva atsisakė Mėmelio krašto, pasirašydama susitarimą su karo nusikaltėliu Adolfu Hitleriu. Po šešerių metų, 1945 m., pagal Potsdamo konferencijos susitarimus, Sovietų Sąjungai buvo perduota vakarų Prūsijos dalis su Kionigsbergu ir Mėmeliu. Toliau Mėmelis buvo perduotas ne TSRS (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai), o LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai). Žemė buvo atiduota Stalino gera valia", – dėstė A.Vypolzovas.

Kremliaus ruporu vadinamas žurnalistas toliau įtikinėja, jog po Sovietų Sąjungos žlugimo Klaipėdos krašto statuso klausimas buvo keliamas ne kartą.

Ištrauktas A.Brazausko koziris

A.Vypolzovas prisiminė net anapilin išėjusį prezidentą Algirdą Brazauską, kuris neva atvirai prisipažino, jog Klaipėdos krašto klausimas yra vertas ginčo.

"Nėra dokumentų, kurie aiškiai garantuotų priklausomybę Lietuvai. Taip, apie 2000 metus krašto juridinis statusas buvo įtvirtintas Rusijos ir Lietuvos pasirašyta sutartimi. Bet jis buvo grįstas Lietuvos pažadu nestoti į NATO, tačiau šį susitarimą pažeidė", – pabrėžė A.Vypolzovas.

Lietuva kaip tik šiuo metu mini 15 metų įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) sukaktį. Todėl iš už valstybinės sienos pasigirstantys tokie pareiškimai skamba labai jau dviprasmiškai.

Tiesa, pats A.Vypolzovas neužsimena, jog remiantis lygiai tokia pat logika galima būtų kelti ir Kaliningrado priklausomybės Rusijai klausimą.

Potsdamo konferencijos susitarimu tuometį Kionigsbergą sovietams buvo perduota administruoti 50-iai metų. Terminas pasibaigė 1995-aisiais.

Atviri grasinimai

"Tai nereiškia, kad Rusija pretenduoja į lietuviškąją Klaipėdą. Mes Krymo nelietėme, kol Kijeve neįvyko perversmas ir į valdžią neatėjo fašistai, nešantys mirtį Krymo rusams. Bet Vilnius turi žinoti, jog jei rusams Klaipėdoje taps blogai, mes savų nepaliksime", – reportažo pabaigoje tėškė A.Vypolzovas.

Vilnius turi žinoti, jei rusams Klaipėdoje taps blogai, tai mes savų nepaliksime.

Labai panašu, jog tokios publikacijos ir vaizdo siužetai šiomis dienomis platinami visiškai neatsitiktinai.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-os įvykių byloje paskelbus nuosprendį 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, dar tą pačią dieną Rusijos spaudoje pasipylė Lietuvą smerkiančios publikacijos.

Procesas vadintas "bezpredelu", politiniu susidorojimu, o Lietuva kaltinama šlovinanti nacių bendrininkus.

Vilniuje dar nepabaigus skaityti kaltinamojo akto, Kaliningrado internetinė žiniasklaida jau mirgėjo nuo antraščių, kaip esą pažeidinėjamos rusų teisės Lietuvoje, akcentuota, esą į teismo posėdį neįleistas Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, "RIA Novosti", RT, "Pervyj kanal", "Izvestija" ir "5 kanalo" atstovai.

Niekas net neužsiminė, kad svečiai atėjo į posėdį pavėlavę.

Nuteisti bylos dalyviai prokremliškuose kanaluose pristatinėjami kaip Lietuvos teisėsaugos aukos.

Kuriamas nuskriaustųjų mitas

Tačiau Sausio 13-osios bylos dalyvių pristatinėjimas rusakalbių žiniasklaidoje – ne vienintelis mėginimas parodyti, jog rusai esą itin skriaudžiami Lietuvoje.

Antradienį tokio pat palaikymo su ideologiniu atspalviu sulaukė ir Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas, kuris tądien sėdo į Klaipėdos miesto apylinkės teismo suolą.

Pernai tarybos nario mandato atsisakęs V.Titovas šiuo metu yra teisiamas už tai, kad partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą išvadino civilių žudiku.

Tiesa, šių metų kovą V.Titovas vėl buvo išrinktas į miesto tarybą. Už jį balsavo apie 7,5 proc. rinkėjų. O tai nuolat ir eskaluoja prokremliška žiniasklaida. Kai kuriuose straipsniuose šis klaipėdietis jau vadinamas disidentu.

Kur veda ryšiai?

Teismo procese kaip ekspertas dalyvavęs Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius savo komentaruose ne kartą minėjo V.Titovo ryšius su "Tėvynainių" organizacija.

"Ji yra visiškai kontroliuojama Kremliaus ir skirta skleisti Rusijos įtaką. Minėjau ir ryšius su Rusijos ambasada, pastarojo laiko V.Titovo liudijimą Europos Parlamente apie neva Lietuvoje vykdomus visokius persekiojimus. Jei mes vertintumėme visa tai, tuomet mano išvada yra ta, kad V.Titovas sąmoningai dalyvauja Kremliaus vykdomoje priešiškoje veikloje prieš Lietuvą", – pabrėžė politologas.

M.Laurinavičius turėjo galvoje vasario pabaigoje Europos Parlamente vykusią diskusiją skambiu pavadinimu "Politiniai persekiojimai Baltijos šalyse", kurioje dalyvavo ir du Lietuvos piliečiai – Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas ir V.Titovas.

Renginio metu buvo dalijama spausdintinė medžiaga šokiruojančiais pavadinimais: "Politinės represijos ir politiniai kaliniai Baltijos šalyse", "Nusikaltėliai sodina nekaltus: Sausio 13-osios įvykių teismas", "Politinių režimų baudžiamoji teisė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje".

Kas rėmė pinigais V.Titovą?

V.Titovo teismo metu prokuratūra viešino surinktą medžiagą, kurioje buvo aptikta įrodymų, jog šis vietos politikas vis tik bendrauja su prorusiškų pažiūrų veikėjais, tariasi su jais, siuntinėja įvairią medžiagą.

Tiesa, posėdžio metu pats V.Titovas užsiminė, jog Rusijos ambasada jo neremia ir esą jis iš viso neturi jokio palaikymo iš Rusijos, ypač finansinio.

O štai šis momentas vis tik kelia rimtų klausimų.

Peržvelgus V.Titovo įkurto rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklalapyje skelbiamus duomenis, matyti, jog vienintelis uostamiestyje rinktas politikas iš viso neviešino, iš kokių lėšų jis vykdė rinkimų kampaniją.

VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė tikino, jog V.Titovas ne kartą buvo ragintas deklaruoti aukotojų sąrašus ir pinigines lėšas, tačiau to nepadarė net ir pasibaigus rinkimams.

"Rinkimų įstatymas numato, jog politinės kampanijos dalyvis, gavęs auką, per dešimt dienų ją turi deklaruoti ir tai turi būti matoma VRK svetainėje. Aukų, kurios nėra užregistruotos, naudoti negalima. Tokie yra įstatymo reikalavimai. Dalyviai privalės pateikti finansines ataskaitas, jos teikiamos praėjus 25 dienoms po rezultatų paskelbimo. Šiuo atveju tai bus balandžio 18 diena. Duomenis tikrins auditoriai ir skaičiuos, kas kiek gavo ir kur išleido", – aiškino L.Petronienė.

Jei bus pripažinta, jog kampanijos dalyvis pažeidė įstatymą, bus sprendžiamas atsakomybės taikymo klausimas.

Visoje Lietuvoje yra tik 12 tokių rinkimų kampanijos dalyvių, kurie iki šiol nepateikė finansinių ataskaitų VRK ir nedeklaravo pajamų.

"Turime penkis komitetus, keturis partijų sąrašus ir tris kandidatus, kurie yra nepateikę duomenų. Jei bus nustatyti pažeidimai, gresia bauda nuo 150 iki 860 eurų", – patikino L.Petronienė.

Užstatas – 970 eurų

Klaipėdos rinkimų apygardos pirmininką Adolfą Gritėną itin nustebino žurnalistų klausimas, kaip, jo nuomone, V.Titovas galėjo laimėti rinkimus, neišleidęs nė vieno cento.

"Negali būti. Čia kaip milijoną laimėti. Neturi aukotojų? Tai gal savo pinigus naudojo. Išvis nėra nurodyti kampanijos finansavimo šaltiniai? Labai įdomu", – garsiai stebėjosi A.Gritėnas.

Pasak jo, nerealu galvoti, jog politinę kampaniją galima įvykdyti neišleidžiant nė vieno euro.

"Juk už plakatų spausdinimą kas nors turėjo sumokėti? Vien registruojant rinkimų komitetą jau reikia iš karto išleisti nemažą pinigų sumą. Kelionės į Vilnių kiek kainuoja. Pagal įstatymą, registruojant politinės kampanijos dalyvį, reikalingas užstatas, o tai taip pat nemaži pinigai – 970 eurų. Jis apskaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Užstatas negrąžinamas, jei pažeidžiamas rinkimų įstatymas, jis grąžinamas tik atsiskaičius su VRK", – tvarkas aiškino A.Gritėnas.

A.Gritėnas stebėjosi, jog be kokių dviejų tūkstančių eurų kišenėje kažin ar verta pradėti rinkimų kampaniją.

"Klausimas: kas ir už ką mokėjo? Visos rinkimų kampanijos metu panaudojamos lėšos turi būti viešos ir legalios. Negali kas nors iš šalies apmokėti plakatų spausdinimo ar kitų išlaidų", – patikino A.Gritėnas.

Biudžetas – 695 eurų

Telefonu trečiadienį kalbintas V.Titovas dienraščiui aiškino, jog jis rinkimus laimėjo su rekordiškai maža suma.

"Apie 700 eurų teturėjome. Labai mažai aukų gavome. Ataskaitas pateiksime šią savaitę", – aiškino V.Titovas.

Naujai į miesto tarybą išrinktas V.Titovas tikino, jog jį rėmė paprasti žmonės, tik vienas aukotojas pervedė 400 eurų sumą, o kitos tesudarė kelias dešimtis eurų.

V.Titovas VRK aukų ataskaitą pateikė tik po pokalbio su žurnalistais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

karlo

karlo  portretas
Tokiu straipsniu galetu pasidometi stt ir vsd,kaip dienrastis klaipeda kirsina dvieju tautu gyventojus tarppusavyje. Gal redaktrorius biski su sentimentais. propogandinius straipnsius leidzia. Ne prima syki. nacionalinio saugumo komitetui turetu irgi "patikti" tokie pasvaiskciojimai.

Apsisike

Apsisike portretas
buve komuniagos pavirte i konservatoriu lervas net iki artimiausio Kaliningrado nenuvažiuoja. (pinigu tik kruopom užtenka).Žiūri per tvartelio stoglangi į savo šalies griuvėsius ir loja kap rusai apsileidę. Jiem Akmenė jau į Tilžę pavirto:DDDDDDDDDD)))).

>Mirtis okupantams !!!

>Mirtis okupantams !!! portretas
Taip! Pritariu jums! Šalin okupantus amerikosus! Užteks bučiuoti jiems subines ir kišti didžiulius pinigus iš jų perkamai panaudotai ginkluotei. MIRTIS LAUKIA VISU OKUPANTU IR JU PAKALIKU!!!
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių