Vienus iš didžiausių pokyčių praeiviai pastebi centrinėje miesto dalyje – sutvarkyta 414 m ilgio Danės krantinė, šalia esančiame skvere įrengtos terasos su vaizdu į upę, parkas ekstremalaus dviračių sporto mėgėjams, riedlentininkams, treniruokliai norintiems pasimankštinti, vaikų žaidimų aikštelė, naujas modernus fontanas, išsaugoti vertingi seni želdiniai, pasodinta naujų. Kol kas šias permainas praeiviai gali stebėti iš tolo, bet darbai eina į pabaigą ir jau pavasarį rekonstruotas skveras visu grožiu atsivers visuomenei ir, tikimasi, taps patraukliausia laisvalaikio vieta klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
Norint pamatyti pokyčius miesto dalyje tarp Sausio 15-osios g. ir Kauno g. reikėtų pažvelgti iš paukščio skrydžio – iš ten jie geriausiai matyti.
Po rekonstrukcijos šį pavasarį atverta viešoji erdvė prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro. Čia sukurtos jaukios poilsio zonos, žaliosios erdvės, įrengta scena, vaikų žaidimų aikštelė. Įgyvendinant projektą ne tik sukurtos naujos, kokybiškos poilsio erdvės, bet ir išsaugota šios vietos autentika – restauruotos medinės skulptūros puošia fontaną. Palei aikštę driekiasi nauja dviračių tako atkarpa, jungianti Taikos prospektą ir Ąžuolyno giraitę, atnaujintas šalia aikštės palei Taikos pr. besidriekiantis pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės.
Šiais metais savivaldybė pabaigė įgyvendinti ir kitą projektą, kurio metu naujam gyvenimui prikelta Ąžuolyno giraitė, esanti Adomo Brako dailės mokyklos „užnugaryje“. Tai – puiki vieta ieškantiems naujų maršrutų pasivaikščiojimams. Tvarkant teritoriją, išsaugota jos puošmena – natūrali gamta. Daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklų supamame parke sutvarkyti želdynai, mažosios architektūros elementai, įrengta stebėjimo ir apsaugos sistema, apšvietimas, sutvarkytos vandens telkinio pakrantės, įrengti nauji bei atnaujinti seni pėsčiųjų ir dviračių takai, sukurtos erdvės įvairių pomėgių turintiems gyventojams, vaikų žaidimų aikštelės. Šią jaukių pasivaikščiojimų vietą netruko pamėgti tiek jauni tėvai, į parką atkeliaujantys su vaikais, tiek vyresnio amžiaus klaipėdiečiai, čia susitinkantys pabendrauti su bendraamžiais.
Tarp šių didelės apimties darbų būtina paminėti dar vieną reikšmingą, tiesa, dar nebaigtą projektą – kompleksinį Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų kiemų tvarkymą, apimantį 10,6 ha teritoriją. Nuo pradžių šis projektas gyventojų buvo vertinamas prieštaringai: vieni darbų labai laukė, kiti priešinosi pokyčiams šioje dešimtmečius iš esmės netvarkytoje teritorijoje. Sutvarkius kiemus – iš esmės, šeimininkiškai racionaliai juos perplanavus, įrengus apšvietimą, jie tapo ne tik jaukesni, gražesni, bet juose atsirado ir daugiau vietos automobiliams, įvairioms veikloms (žaidimų, sporto, laisvalaikio). Įkvėpti šios teritorijos tvarkymo, daug klaipėdiečių siekia atkreipti savivaldybės dėmesį į būtinybę taip, – kompleksiškai, iš esmės tvarkyti ir kitus daugiabučių namo kiemus. Gyventi gražioje ir saugioje aplinkoje norime visi, be to, šiuo atveju ypač patrauklu tai, kad gyventojams tai nieko nekainuoja – visi tvarkymo darbai finansuojami ES ir miesto biudžeto pinigais.
Kompleksiškai tvarkomas Rumpiškės kvartalas.
Ryškūs pokyčiai matyti ir kitose teritorijose prie daugiabučių: tvarkomi šaligatviai, pėsčiųjų takai, rekonstruojamos įvažos į kiemus, įrengiamos aikštelės automobiliams, kiemuose nušvinta nauji šviestuvai, įrengiamos vaikų žaidimo ir poilsio aikštelės. Per 2021 m. mieste atnaujinta daugiau kaip 14 tūkst. kv. metrų pėsčiųjų takų ir šaligatvių, nutiesta dešimtys kilometrų naujos gatvių dangos. Šiemet iš esmės atnaujintas ir Ferdinando (Bokštų g.) skveras, kuriame senojo miesto istoriją pasakoja ant grindinio atvaizduotas XX a. pradžios Vitės priemiesčio gatvių tinklas.
Svarbūs pokyčiai eismo organizavimo srityje: užbaigta Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą, Šilutės plento ruožo nuo Tilžės g. iki geležinkelio pervažos (iki Kauno g.) rekonstrukcija, įsibėgėjo Baltijos pr. estakados statyba. Jos metu, siekiant palengvinti vairuotojų, važiuojančių į miestą ir iš jo per šią svarbią transporto arteriją, dalią, nutiestas alternatyvus kelias – Lypkių gatvė.
Baigta rekonstrukcija Šilutės plente.
Šiemet baigta valstybinės reikšmės kelio – pagrindinės Tauralaukio gatvės – Pajūrio – rekonstrukcija, iš esmės pagerinusi susisiekimo su centrine miesto dalimi sąlygas.
Vienas naujausių eismo gerinimo projektų – naujos šviesoforinės sankryžos Liepų g. – Jaunystės g. – Arimų g. įrengimas. Sankryža tapo saugesnė visiems eismo dalyviams: ir automobilių vairuotojams, ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kurie intensyviai juda palei Liepų gatvę nutiestais takais.
Baigiami Malūno parko sutvarkymo darbai (I etapas): įrengtas pontoninis pėsčiųjų tiltas per tvenkinį, priėjimo prie tvenkinio liepteliai, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų takai.
Mieste kyla nauja konsultacinė poliklinika vaikams, ji veiks Vaikų ligoninės pašonėje ir pakeis dabartinį nepatogų pastatą, kuriame dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų konsultuojami vaikai ne tik iš Klaipėdos, bet ir viso regiono. Klaipėda laukia ir naujos mokyklos pabaigtuvių – modernus pastatas kyla šiaurinėje miesto dalyje, kur ugdymo įstaigų trūksta labiausiai. Neabejotinai vienas reikšmingiausių šių metų miesto įvykių – Paryžiaus Komunos gatvėje, ant senos mokyklos griuvėsių, iškilusi šiuolaikiška Futbolo mokykla, kurioje jauniesiems miesto sportininkams sudarytos puikios sąlygos treniruotis visais metų laikais. Taip pat šiemet iš esmės atnaujintas Hermano Zudermano gimnazijos sporto aikštynas, juo naudojasi ir greta esanti Gedminų progimnazija, kurią lanko beveik tūkstantis moksleivių, ir aktyvūs vietos bendruomenės atstovai.
Futbolo mokyklos komplekse jau treniruojasi jaunieji mokyklos auklėtiniai.
Rugsėjo 1 d. duris po kapitalinio remonto atvėrė Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija. Reikšmingi pasikeitimai ir miesto centre įsikūrusiame Karalienės Luizės jaunimo centre, kuriame vyksta vaikų, moksleivių ir jaunimo kolektyvų neformaliojo ugdymo veiklos. Remontuojant garbingo amžiaus pastatą, stogas uždengtas nauja čerpių danga, atnaujintos inžinerinės sistemos, įrengti karšto vandens tinklai, apšvietimas, vėdinimas, naujais pakeisti sunkiai varstomi mediniai langai ir durys, atliktas kapitalinis sporto salės remontas ir kt.
Džiugios įkurtuvių nuotaikos ir Kauno g. „Kauno atžalyno“ bibliotekoje. Po remonto pastate įrengtos modernios erdvės lankytojams, jis pritaikytas bendruomenės poreikiams.
Daugiau malonių permainų bus ir pietinėje miesto dalyje: šiemet pradėti Vingio mikrorajono aikštės, esančios tarp Vingio ir I. Simonaitytės g., ir jos prieigų remonto darbai. Juos pabaigus Vingio pasaže atsiras nauja stoginė su grūdinto stiklo stogu, bus įrengtas naujas skvero ir jo prieigų apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkytos žaliosios zonos.
Pasivaikščiojus po sutvarkytas miesto erdves galima užsukti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų: šiaurinėje piliavietės kurtinoje šiemet atverta įdomi nauja ekspozicija – į ją investuota daugiau nei 800 tūkst. eurų.
Tarp išskirtinės svarbos darbų 2021 m. aruode – patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuris sudarys sąlygas Klaipėdai augti ir plėstis, racionaliau panaudoti teritorijų potencialą. Taip pat patvirtintas 2021–2030 m. strateginis plėtros planas. Šiais metais pirmąkart Klaipėdoje startavo dalyvaujamasis biudžetas – įrankis, suteikiantis teisę gyventojams patiems nuspręsti, kam išleisti dalį miesto biudžeto lėšų. Vis dėlto, savivaldybės vadovai šių metų nevadina išskirtiniais – 2021-ieji tokie patys intensyvūs, kaip ir daugelis pastarųjų metų, tačiau, natūralu, kad senesni įvykiai po truputį užsimiršta, o akys prie pokyčių pripranta.
Paprašytas įvardyti ryškiausią šių metų pokytį, miesto meras Vytautas Grubliauskas nenorėjo išskirti nė vieno objekto ir sakė, kad kiekvienas jų yra svarbus skirtingai bendruomenės daliai. „Vienam svarbiausias yra sutvarkytas šaligatvis prie jo daugiabučio, o kitam norisi jaukios erdvės laisvalaikiui, sklandžių eismo sąlygų ar mokyklos vaikui arčiau namų. Savivaldos veiklos sritis yra be galo plati, tad ir įgyvendinami projektai apima pačias įvairiausias sritis, kurios aktualios miestiečiams. Miesto siekis – padaryti kažką gero, kuo galėtų pasidžiaugti kiekvienas klaipėdietis. Visi atlikti darbai labai svarbūs, reikalingi, laukti ir pagaliau pabaigti (arba baigiami). Svarbiausia, kad jie džiugintų klaipėdiečius ir įkvėptų įvertinti: Klaipėda tikrai keičiasi ir gražėja“, – sakė V. Grubliauskas.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis neslepia, kad kone kiekvienas įgyvendinamas projektas pateikia įvairiausių iššūkių, tačiau jei objektas yra populiarus, lankomas ir naudojamas ar jo atsiradimas ar atnaujinimas pagerino situaciją – tai yra geriausias atpildas už visą iki rezultato nueitą kelią.
„Visi pokyčiai mieste yra komandinio darbo rezultatas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad savivaldybėje dirba daugybė savo darbui atsidavusių specialistų, „sergančių“ už savo projektus, bendradarbiaujančių, siekiančių geriausių rezultatų. Kiekvienas projektas nuo pirminio sumanymo iki įgyvendinimo nueina ilgą kelią. Malonu, kad, nepaisant ne visada sutampančių nuomonių, nepamirštama svarbiausio – kodėl vieno ar kito objekto reikia miestui, todėl kompromiso paieškas (neretai ir labai nelengvas) dažniausiai vainikuoja išdiskutuotas, tikiu, racionaliausias sprendimas. Norėčiau tikėti, kad miestiečių kasdienybė dėl jų darosi ir patogesnė, ir gražesnė“, – sakė G. Neniškis.
Ateinančiais metais planuojama baigti darbus Rumpiškės kvartale, tęsis atnaujinimo darbai kituose gyvenamuosiuose rajonuose, finišuos Danės skvero rekonstrukcija, toliau vyks mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statyba. Bus tęsiami senamiesčio gatvelių atnaujinimo, Malūno parko sutvarkymo (II etapas), modernių erdvių sukūrimo Klaipėdos gimnazijose ir progimnazijose ir kt. darbai.
Naujausi komentarai