Klaipėda atšventė gimtadienį: netrūko teatralizuotų renginių

Uostamiestis, įkurtas prieš 769 metus, savąjį gimtadienį šventė teatralizuotais renginiais.

Iškėlė miesto vėliavą

Piliavietėje vakar nuo vidurdienio senųjų amatų meistrai ėmė minkyti duoną, kūrė ugnį, šventės dalyviai matavosi viduramžių laikų šarvus, miklino ranką iečių mėtymo rungtyje.

Renginys prasidėjo iškilmingu Klaipėdos vėliavos atgabenimu į piliavietę. Į Pilies jachtų uostelį kurėnu atplukdžius miesto vėliavą, jos pakėlimo ceremonija vyko ant Friedricho bastiono.

Miesto vėliava iškilminga eisena buvo nešama riterių, eiseną lydėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su Benediktu Sigitu Jurčiu, Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresniuoju.

„Dieve, kai sutiksiu tave, aš kalbėsiu apie Klaipėdą“, – tokia mintimi dalijosi B.S.Jurčys ceremonijos metu.

Dieve, kai sutiksiu tave, aš kalbėsiu apie Klaipėdą.

Atidarė ekspoziciją

Šių metų miesto gimtadienio proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius ir miesto svečius pakvietė į Klaipėdos piliavietę ne veltui.

Sekmadienį duris lankytojams atvėrė net kelerius metus kruopščiai kurta nauja archeologijos ekspozicija.

Po žemių pylimu įkurtose 800 kv. m dydžio erdvėse bus pristatoma Klaipėdos pilis ir miestas nuo XIII iki XVIII a., o gausią archeologinę medžiagą informatyviai papildys istoriniai šaltiniai.

Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

Vienos ekspozicinės salės chronologinės ribos apims 1252–1525 m., kitos – nuo XVI a. pr. iki XVIII a. pab.

Muziejininkai čia ragina atkreipti dėmesį į užkonservuotą XIV–XV a. medieną – griovių įtvirtinimo polius, medinio pastato fragmentus, apžiūrėti gausybę kitokių radinių, supažindinančių su anų laikų gyventojų kasdienybe, prekybos ypatumais, karyba.

Tarp jų – retai Lietuvos teritorijoje randamos piligriminės segės, per 600 žvejybinių kabliukų ir žvejybos įrankių, apie 200 laivų kabių, daugiau nei 200 arbaleto bei lanko strėlių antgalių, atspindinčių žemaičių kovas su Ordino pilies įkūrėjais.

Ne vieno smalsuolio akis turėtų patraukti ir seniesiems klaipėdiečiams priklausiusių per 30 renesansinių žiedų kolekcija, taip pat 1727 m. pagamintas sidabrinis monetomis puoštas bokalas su Klaipėdos herbo įspaudu, kurį depozito teisėmis paskolino Trakų istorijos muziejus.

Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

Kvietė ir pramogos

Šventėje lankytojams netrūko ir kitų atrakcijų. Miestiečiams buvo demonstruojama, kaip kepama duona.

Lankytojai ne tik galėjo apžiūrėti riterių šarvus, susipažinti su vėlesnių amžių karybos arsenalu, bet ir dalyvauti rungtyse – iečių ir kirvio mėtymo varžytuvėse.

Amatininkai demonstravo, kaip anksčiau buvo gaminami stiklo karoliukai, siuvami odiniai kapšai ir diržai, gaminami įvijiniai žiedai bei pasaginės segės, muilas, rišamos knygos.

Taip pat lankytojai išvydo Klaipėdos renesanso keramikos dirbinių – keptuvių, dubenų, koklių – gimimo procesą, grožėjosi dekoruojamomis lėkštėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaimuos

Kaimuos portretas
kurie netoliau kaip 50 km nuo Klaipėdos, dabar miesto ,,aukštuomenė" ir valdžia savo aptvertus rezervatus turi. Na panašiai tokius kaip Giruliuose..O mieste stovi tik tušti butai kur ponai registruoti. Kad skaitytusi ka renkami į valdžią yra klaipėdiečiai. Kitep aniems nebus galima kandidatuot per rinkimus nuo Klaipėdos .Tai ar ne jie yra tikrieji buduliai kaimiečiai?:D)

to buduliams

to buduliams portretas
rodyk pavyzdi..

buduliams

buduliams portretas
grįžkit į savo kaimus.Gal ten šventės įdomesnės...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių