Įvykis, prikėlęs miestą

Klaipėdietė režisierė Dalia Kanclerytė puikiai pamena tą laiką, kai uostamiestis dar buvo iš griuvėsių pakilęs pilkas pramoninis gigantas su labai menkomis kultūros židinių užuomazgomis.

Nors mieste tuomet veikė dramos ir liaudies operos teatrai, taip pat jau buvo įsteigtas Kauno politechnikos instituto filialas, vis dėlto tai neatsvėrė proletariškos miesto dvasios.

"Koks tas miestas buvo – tik jūreiviai ir darbininkai, tai viskas, ką galėjai gatvėje pamatyti. Todėl buvo labai didelis džiaugsmas, kai pasiekė žinia, kad Klaipėdoje bus įkurtas Lietuvos valstybinės konservatorijos fakultetas. Tikrai labai džiaugiamės, juk ir miestas iš karto pasikeitė, ir renginių padaugėjo. Pagaliau atsirado jaunimo, studentija, kurie ėmė kurti įvairius gražius dalykus. Tai buvo didelis įvykis Klaipėdoje ir labai svarbus", – prisiminusi beveik pusės amžiaus įvykius kalbėjo D.Kanclerytė.

Dalia Kanclerytė: koks tas miestas buvo – tik jūreiviai ir darbininkai, tai viskas, ką galėjai gatvėje pamatyti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdietė įsitikinusi, kad pakviesti į miestą menininkus, įkurti čia mokslo įstaigas buvo puikus sumanymas.

Kuriantys žmonės suteikė uostamiesčiui žavesio.

"Labai džiugu, kad ir dabar Klaipėdoje yra aukštųjų mokyklų, kad yra studentų. Jie visai kitaip elgiasi, kitaip rengiasi. Labai malonu juos matyti mūsų miesto gatvėse", – teigė D.Kanclerytė.

Išgelbėjo nuo pilkumos

Šis kultūrinis fonas Klaipėdoje inspiruotas tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio (1929–2006), tada vadovavusio uostamiesčio Vykdomajam komitetui.

Už galimybę gyventi ir kurti Klaipėdoje kultūros bendruomenė lig šiol jaučiasi skolinga šiam šviesaus atminimo žmogui.

Buvusi ilgametė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė jau vėliau, nepriklausomybės laikais, daug bendravo su A.Žaliu, kuris pats ne kartą pasakojo apie sovietmečio peripetijas, kai proletarinę Klaipėdą mėgino paversti kultūringu miestu.

Požiūris: buvusi ilgametė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė N.Laužikienė įsitikinusi, kad miestas negali gyvuoti be humanistinių idėjų, kurios labai keičia žmones, net jei jie dirba kitose sferose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jis buvo tas asmuo, kuris rūpinosi Klaipėda. Jis suvokė, kad miestui reikia išsilavinusių, kuriančių meno žmonių, ne tik darbo klasės. Nes tik toks miestas gali tapti patrauklus. O tuo metu šito labiausiai ir trūko Klaipėdai, nes tai buvo labiau proletarinis miestas. Kai atsirado Konservatorijos fakultetas, kilo mintis, kad reikia pakviesti ir menininkus gyventi į Klaipėdą", – prisiminė N.Laužikienė.

Tada meno žmonės būdavo aprūpinami butais, jiems suteikiamos dirbtuvės. Ir daug jaunų kūrėjų tuo susiviliojo.

Atvyko A.Žalio kvietimu

Skulptorius Arūnas Sakalauskas yra vienas tų menininkų, kuris atvyko gyventi į Klaipėdą A.Žalio kvietimu.

Kaip tik tuo metu A.Sakalauskas mokėsi Telšių dailės technikume, kai į įstaigos vadovybę kreipėsi A.Žalys, turėjęs ketinimų įsteigti panašią mokyklą ir Klaipėdoje, kur jaunieji menininkai būtų mokomi medžio, akmens ir metalo apdirbimo.

"Jis mus, grupę menininkų, pakvietė atvažiuoti, apžiūrėti patalpas, taip pasiūlydamas atvykti gyventi ir dirbti Klaipėdoje. Toks buvo mūsų pirmas pokalbis. Atvažiavau, jau rinkome kontingentą ir galvojome, kad galėsime paskelbti studentų priėmimą. Tiesa, ta mokykla nebuvo atidaryta, nes biurokratiniai procesai pernelyg užtruko. Tačiau viskas išsisprendė kitaip", – pasakojo A.Sakalauskas.

Pritapo: Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, skulptorius A.Sakalauskas, kurio ne vienas darbas puošia ne tik Klaipėdą, bet ir kitus miestus, yra vienas tų menininkų, kuris atvyko gyventi į uostamiestį A.Žalio kvietimu. Vytauto Petriko nuotr.

Prie A.Sakalausko prisijungė jo kolega Klaudijus Pūdymas, taip pat dailės pedagogas, tapytojas Vladimiras Sušilovas, kiti kūrėjai.

"Nepaisant to, kad tos mokyklos atidaryti nepavyko, niekada nesigailėjau apsigyvenęs Klaipėdoje. Visada norėjau gyventi kuo arčiau jūros, nors turėjau pasiūlymą dirbti Vilniuje, bet likau Klaipėdoje", – tikino A.Sakalauskas.

Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. A.Žalio pakviesti kūrėjai pasiliko gyventi ir dirbti, daugelio jų darbai šiandien puošia miestą.

Visur paliko pėdsaką

A.Žalio nuopelnų sąrašas Klaipėdai labai ilgas – jis ne tik pritraukė daug inteligentijos, uostamiestyje atsirado dėstytojų, studentų, ir miestas akivaizdžiai pasikeitė.

A.Žaliui pavyko atkurti Teatro aikštę, istorinį centrinio pašto pastatą ir bokštą, į kurį buvo įkelti kariliono varpai.

Pavyko atstatyti dabartinį E.Balsio gimnazijos pastatą, įkurti muziejus, tarp jų – analogų šalyje neturėjusį Lietuvos jūrų muziejų, įsteigti muzikos ir dailės mokyklas, Šiaulių pedagoginio instituto, Konservatorijos, Dailės akademijos skyrius.

Buvęs A.Žalio bendražygis Valentinas Greičiūnas, kartu dirbęs Vykdomajame komitete, pripažino, kad pradžioje miestas išties buvo labai darbininkiškas, ir esą tai natūralu, nes po karo reikėjo jį atstatyti.

"Reikėjo pasirūpinti, kad būtų duonos, vandens, kad būtų elektra, būtiniausių prekių. Buvo steigiamos darbo vietos, kad žmonės turėtų iš ko pragyventi. Tačiau netrukus atėjo metas, kai reikėjo pasirūpinti ir dvasiniu klaipėdiečių gyvenimu. Ir A.Žalys labai darbščiai įsijungė į Klaipėdos kultūrinį atkūrimą. Tam reikėjo architektų, menininkų, muzikantų. Nuspręsta juos pasikviesti ir sudaryti jiems tam tikras gyvenimo ir kūrybines sąlygas. Ir tie žmonės į Klaipėdą atvyko", – kalbėjo V.Greičiūnas.

Jis prisiminė ir tuometį Klaipėdos komunistų partijos komiteto pirmąjį sekretorių Joną Gurecką, kuris į uostamiestį atvyko iš Vilniaus.

"Tas A.Žalio ir J.Gurecko tandemas buvo gana sėkmingas. Tiesa, J.Gureckas Atgimimo laikotarpiu nuėjo kitu keliu, bet reikia pripažinti, kad jis atidavė savo duoklę Klaipėdai ir buvo geras komandos žaidėjas tvarkant miestą. Juk tuo metu ir prasidėjo aukštųjų mokyklų steigimas Klaipėdoje – atsirado Šiaulių pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas, Konservatorijos padalinys, Dailės instituto skyrius. Tai nebuvo labai paprasta, juk reikėjo čia pritraukti ir dėstytojus", – pasakojo V.Greičiūnas.

Gudrybė: buvęs A.Žalio bendražygis V.Greičiūnas, kartu su juo dirbęs Vykdomajame komitete, pasakojo, kad savo darbų tuomet jie stengėsi per daug neviešinti spaudoje, nes ją skaitydavo partiniai veikėjai iš Maskvos ir ne visoms klaipėdiečių idėjoms pritardavo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vengė reklamos spaudoje

Dėstytojams buvo pastatyti būstai, kuriuose jie ir apgyvendinti.

V.Greičiūnas tvirtino, jog iniciatyva ėjo iš A.Žalio, ir pridūrė, kad savo darbų tuomet jie stengėsi per daug neviešinti spaudoje, kurią skaitydavo partiniai veikėjai iš centro – jie ne visoms klaipėdiečių idėjoms pritardavo.

"Pamenu, tuomet kalbėdavome, kad spauda mums labiausiai padės, jei nieko neparašys apie mūsų darbus. Buvo tokių žmonių, kuriems ne viskas patikdavo, jie rašydavo skundus. Be to, atvažiuodavo prižiūrėtojai iš Maskvos, paskaitydavo laikraščius "Sovietskaja Litva", "Sovietskaja Klaipėda" rusų kalba, domėjosi, kas čia pas mus pastatyta. O juk sąjunginės institucijos tada ribojo kultūros ir sporto objektų statybą. Bet mums kažkaip pavyko išsisukti. Taigi daugiau dirbome, mažiau reklamavomės. Tos reklamos mes apskritai vengėme, nes dėl to galėjome prisišaukti bėdos", – sovietmečio peripetijas prisiminė Klaipėdos miesto garbės pilietis V.Greičiūnas.

Jis teigė, kad, be kultūros ir sporto, buvo svarbūs ir kiti dalykai – uostamiesčio tvarkymas, vystymas, naujos statybos.

Taip atsirado daug įvairių sričių darbuotojų, kurių dauguma buvo ruošiami ir čia pat Klaipėdoje veikiančiose mokslo įstaigose.

Kūrė "prisikėlimo" planus

Situacija mieste gerokai pasikeitė atkūrus nepriklausomybę, ypač kai Lietuva tapo ES nare ir atsivėrė valstybių sienos.

Klaipėda netrukus pajuto talentingų, kūrybingų, aukštos kvalifikacijos specialistų stygių.

Tada vėl kilo minčių pritraukti į miestą žmones, kad uostamiestis išlaikytų bent buvusį lygį.

Tik kaip tai padaryti, nes būstų atvykstantiems, kaip A.Žalio laikais, Klaipėdoje jau niekas nebedalijo.

"Ne taip seniai, kai Klaipėda pretendavo tapti Europos kultūros sostine, rengėme veiklos strategiją. Ten buvome numatę priemonę, kad sudarytume lengvatines sąlygas menininkams, kuriantiems žmonėms atvažiuoti gyventi į Klaipėdą", – kalbėjo N.Laužikienė.

Toje strategijoje buvo siūlymas, kad reikėtų sukurti paslaugų paketą, kaip tuos žmones pritraukti į Klaipėdą.

Vienas siūlymų buvo derėtis su bankais dėl lengvatinių kreditų būstams, kalbėta ir apie savivaldybei priklausančio daugiabučio statybą, kur butus galėtų nuomoti menininkams ne rinkos sąlygomis, kur būtų įrengtos ir kūrybinės dirbtuvės.

"Viso to tada neįgyvendinome, bet manau, kad ta idėja ir toliau turėtų būti vystoma. Tada tai buvo toks savotiškas bandymas pratęsti A.Žalio pradėtą darbą. Jei A.Žaliui tada nebūtų pavykę pritraukti inteligentijos ir kūrėjų, miestas šiandien būtų pilkas, niūrus ir liūdnas. Miesto bendruomenė turi būti įvairi, marga, patraukli. Miestas negali gyvuoti be humanistinių idėjų, kurios labai keičia žmones, net jei jie dirba kitose sferose", – kalbėjo N.Laužikienė.

Vėl trūksta specialistų

Dabar, žvelgiant į artimiausias miesto perspektyvas, vėl prabilta apie paskatas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė, plėtojanti šį sumanymą, patvirtino, kad šiuo metu rengiamo projekto tikslas – toks pat kaip ir A.Žalio laikais, kaip buvo sumanyta, bet neįgyvendinta ir prieš keliolika metų.

"Mūsų tikslas yra pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų į Klaipėdą. Ir tų specialybių bei pareigybių sąrašas netrumpas. Matyt, mes atsidūrėme toje pačioje situacijoje, kurioje jau ne kartą buvo Klaipėda. Kadangi esame Ekonominės plėtros grupė, daugiau orientuojamės į verslus ir investicijas. Problema ta, kad pas mus negali plėstis ar kurtis nauji verslai, nes pas mus tam trūksta žmonių", – kalbėjo R.Švelniūtė.

Buvo atrinktos tos pareigybės, kurių specialistų laukia verslai, kad jie galėtų plėstis.

Tai tik viena Klaipėdos savivaldybės plano dalių, nes uostamiesčiui trūksta ir gydytojų, ir menininkų, taip pat reikia ir mokytojų.

"Kad miestas toliau vystytųsi, plėstųsi, galėtų vykdyti visus suplanuotus projektus ir judėti į priekį, mums trūksta žmonių. Nors tas trūkstamas specialistų sąrašas, kurį pateikėme, labiau orientuotas į verslą, netolimoje ateityje darysime analizę, kaip į savivaldybę pritraukti ir kitų sričių specialistų. Mąstome apie bendrą projektą, kad nė viena sritis nebūtų palikta", – tvirtino R.Švelniūtė.

Parengtas paskatų sąrašas

Siekiant pritraukti žmones į Klaipėdą, numatytos būsto nuomos kompensacijos.

"Mes nesiūlome butų, nes suprantame, kad aukštos kvalifikacijos specialistų galbūt netenkins tie būstai, kuriuos savivaldybė gali pasiūlyti. Tiesiog nusprendėme kompensuoti būsto nuomos išlaidas, tam bus skirta 2 tūkst. eurų metams. O užsieniečiams apmokėsime ir lietuvių kalbos kursus", – vardijo R.Švelniūtė.

Taip pat savivaldybė jau skiria stipendijas tikslinių programų studentams.

Yra daug plėstis norinčių verslų iš Vilniaus ar Kauno, norima steigti įvairias IT paslaugas teikiančius padalinius Klaipėdoje, todėl studentai skatinami rinktis inžinerines, informacinių technologijų specialybes, jiems suteikiamos stipendijos.

Be finansinės išraiškos, kalbama ir apie pagalbą atvykusius specialistus integruojant į bendruomenę, padedant įsitvirtinti ir jų šeimos nariams.

"Ši problema reikalauja skirtingų sprendimų. Vieno recepto tarsi ir nėra. Labai sunku prognozuoti, ar mūsų planas pavyks, nes su specialistų trūkumu susiduriame ne tik mes, Vilnius ar Kaunas, su tuo susiduria visa Europa. Specialistai gaudomi labai plačiai, pasauliniu lygiu. Norėtųsi į Klaipėdą pritraukti apie 30 aukštos kvalifikacijos specialistų, žiūrėsime, kaip seksis tai padaryti. Stebime kitų savivaldybių praktiką, bet matome, kad jiems tai sekasi gana sunkiai", – kalbėjo Ekonominės plėtros grupės vadovė.