Klaipėda nelaimėms nepasirengusi?

Pavojingi – septyni objektai

Šią savaitę Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai domėjosi uostamiesčio civilinės saugos sistema.

Nors pernai Klaipėdoje ekstremalių situacijų nebūta, tačiau posėdžio metu nuogąstauta, ar miestas pastarosioms pasirengęs.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamente dirbantis ir už civilinę saugą atsakingas vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora trumpai apžvelgė praėjusius metus, apibendrino mieste rengiamus svarbiausius dokumentus, numatančius prevencijos priemones, identifikuojančius rizikas, bei veiksmus, kurių reikėtų imtis nutikus ekstremaliai situacijai.

Anot specialisto, Klaipėdoje labiausiai tikėtini keli pagrindiniai pavojai – stiprus vėjas ar uraganas, žmonėms grasinančios užkrečiamosios ligos, naftos produktų išsiliejimas, pramoninė avarija pavojingame objekte, gaisras.

Uostamiestyje fiksuojami 7 pavojingi objektai, nemažai jų – uosto teritorijoje. Tarp pavojingų objektų minimas ir suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla bei jo švartavimo prieplauka.

Domėjosi sistema

Komiteto nariai vardijo įvairių nelaimių scenarijus ir teiravosi, kaip būtų veikiama tokiais atvejais.

Politikams buvo paaiškinta, kad civilinės saugos klausimais uostamiesčio savivaldybėje rūpinasi keturi darbuotojai,  savivaldybės administracijos direktoriaus vadovaujama Ekstremalių situacijų komisija.

Taip pat veikia Ekstremalių situacijų operacijų centras, kuris vadovauja valdant situaciją.

Apie nelaimes gyventojai būtų informuojami gyventojų perspėjimo sistema – 12 centralizuotų savivaldybės sirenų, 39 ūkio subjektams priklausančiomis sirenomis bei trumposiomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus.

Pasigedo gelbėjimosi priemonių

Komiteto posėdžio metu dar daugiau aistrų sukėlė žinia, jog uostamiestyje nėra nė vienos slėptuvės.

Ž.Vainora atskleidė, kad Klaipėdoje tereikia vienos slėptuvės, kur  Ekstremalių situacijų operacijų centras galėtų įsikurti ir koordinuoti situacijos valdymo veiksmus.

Gyventojams nelaimės atveju, numatoma, reikėtų glaustis mieste esančiose niekaip papildomai neapsaugotose mokyklose.

Komiteto pirmininkas Algirdas Grublys domėjosi, kokius gelbėjimuisi būtinus resursus turi Klaipėda.

Paaiškėjo, kad miestas yra sudaręs sutartis su įvairiomis organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, kurios galėtų tiekti konkrečiai tam tikrai situacijai būtinus daiktus.

Pats miestas gyventojams negalėtų suteikti jokių individualių apsisaugojimo priemonių.

"Tai ko verta mūsų civilinė sauga?" – klausimu į šią žinią sureagavo komiteto narys Valdemaras Anužis.

Politikas taip pat piktinosi, kad gyventojai iš anksto neinformuojami apie evakuacijos planus nelaimės atveju, nėra žinių apie namų rūsių tinkamumą slėptis, akcentavo kitas civilinės saugos sistemos bėdas.

Problema – bombos

Praėjusiais metais uostamiestyje ekstremalių situacijų, kaip minėta, paskelbta nebuvo, o ekstremalių įvykių būta 13.

"Dauguma jų tradiciškai susiję su sprogmenimis. Suskaičiuota 10 tokių incidentų", – dėstė Ž.Vainora.

Pasak jo, vienas didžiausių ir pavojingiausių praėjusių metų sprogmenų buvo aptiktas netoli Klaipėdos autobusų stoties. Remontuojant namą buvo rasta apie 200 kg svorio aviacinė bomba. Jai išminuoti teko kviesti specialistus iš Kauno, nes vietiniai su užduotimi nesusidorojo.

Civilinės saugos specialistas pripažino, kad pavojaus atveju iš gyvenamųjų namų bei įstaigų žmones būtų tekę evakuoti 1,5 km spinduliu, tačiau to neprireikė.

Anot Ž.Vainoros, dėl aptinkamų bombų situacija Klaipėdoje yra gana įtempta. Praėjusių metų patirtis parodė, kad naujas sprogmenų lopšys – Lietuvos jūrų muziejus.

Vykstant kanalo rekonstrukcijai, pastarųjų buvo aptikta nemažai.

"Pranešimų galbūt buvo ir nedaug – apie 4, tačiau kiekvienąkart išveždavo po keliasdešimt ir dar liko. Didžiausia problema ta, kad, norint visiškai išvalyti tą teritoriją, tektų bent trims mėnesiams uždaryti muziejaus akvariumą", – kalbėjo Ž.Vainora.

Praėjusiais metais būta ir melagingų pranešimų apie sprogmenis. Kartą informuota apie neva "Akropolyje" esančią bombą ir dukart – apie sprogmenį I.Simonaitytės mokykloje.