Lėšos, skirtos įvairiems projektams
Klaipėdos miesto savivaldybė, skirstydama lėšas, aiškiai susitarė dėl pagrindinio principo: visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais.
2025 m. investiciniams projektams vykdyti iš įvairių finansavimo šaltinių buvo numatyta 76,5 mln. eurų. Per metus uostamiestyje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 įvairaus masto projektų – nuo viešųjų erdvių ir susisiekimo infrastruktūros iki švietimo, sporto, socialinių paslaugų ir miesto aplinkos gerinimo.
Atsakingas viešųjų finansų valdymas ir auganti konkurencija viešuosiuose pirkimuose leido ne tik įgyvendinti suplanuotus darbus, bet ir sutaupyti beveik 14 mln. eurų. Net 3,1 mln. eurų sutaupyta rangos darbams projekte „Danės teritorijos prieigų atgaivinimas Šiauriniame rage“. 1,6 mln. eurų miesto biudžetas sutaupė už pastatų griovimą būsimosios 850 vietų Ledo arenos statybvietėje. Tokia pati suma sutaupyta ir vykdant Šilutės plento atkarpos rekonstrukcijos darbus, o daugiau kaip milijonas – įgyvendinant kelių infrastruktūros projektą ties Jūrininkų prospektu. Visi šie projektai įgyvendinami Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšomis, o sutaupytos lėšos bus naudojamos miestui planuojant papildomus ir naujus darbus.
Miestas tvarkosi
Klaipėdoje vyksta sisteminiai pokyčiai – tvarkomos ir atgaivinamos miesto viešosios erdvės, kuriama patogesnė ir saugesnė aplinka. Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama susisiekimui – nuo pagrindinių miesto gatvių iki dar visai neseniai buvusių žvyrkelių. 2025 m. išasfaltuota daugiau nei 16,1 kilometrų gatvių, taip pat darnesniam judumui ir patrauklioms alternatyvoms automobiliui nutiesta 6,38 kilometrų dviračių takų, atnaujinta 9,68 km šaligatvių.
Įgyvendinant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektus, taip pat pavyko sutaupyti daugiau nei 2,1 mln. eurų. Pavyzdžiui, projektui „Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas Smiltelės g. nuo Šilutės pl. iki Minijos g.“ rangos darbams buvo suplanuoti 1,77 mln. eurų, tačiau nupirkti už 775,2 tūkst. sumą. „Pėsčiųjų ir dviračių takų ties Minijos g. nuo Baltijos pr. iki Priešpilio g. kapitalinio remonto rangos darbų“ projekte darbams planuoti skirta 2,26 mln., bet sutartis sudaryta kiek daugiau nei už 1 mln. eurų.
Vienas didžiausios apimties – daugiau nei 23 mln. eurų vertės – projektų, kurio įgyvendinimas prasidės 2026 m. – infrastruktūros įrengimo arba atnaujinimo darbai, suplanuoti visoje centrinėje transporto ašyje nuo pietinės iki šiaurinės miesto dalies. Tai – Europos Sąjungos iš dalies finansuojamas regioninis projektas „Darnus judumas Taikos pr.“
Mieste sėkmingai vystomas ekologiškas viešasis transportas, o prie kokybiškos susisiekimo infrastruktūros plėtros prisidės ir pradėti ypač aktualaus Bastionų g. ir naujo tilto per Danės upę projektavimo darbai.
Bus investuota ir į vadinamąją „auksinio trikampio“ teritoriją tarp Tilžės g. ir Vilniaus pl. (A1 magistralinio kelio), kuri laikoma reikšminga uostamiesčio plėtrai, tačiau iki šiol jos vystymą stabdė neįrengta lietaus nuotekų infrastruktūra, todėl pelkėtoje vietoje nė vienas verslas vystytis nenorėjo. Jį pašalinus, bus užsitikrintas dar didesnis patrauklumas verslui. Tokie projektai nėra greiti sprendimai, bet jie kuria miestą, kuriame patogu gyventi ir klestėti.
Ne mažiau svarbu tai, kad augantis miestas rūpinasi savo žmonėmis. Pavyko iš esmės išspręsti socialinių paslaugų eilių problemą, plėsti pagalbos namuose apimtis, stiprinti paramą šeimoms, vaikams ir senjorams. Pasiektas reikšmingas pokytis – 2021 m. dienos socialinė globa namuose ir pagalba į namus buvo teikta 1 209 asmenims, o 2025 m. – 2 560 asmenų. Investicijos į švietimą, sveikatos ir socialinę infrastruktūrą rodo, kad Klaipėda auga ne tik kvadratiniais metrais, bet ir gyvenimo kokybe.
Tiesa, kai kurie klausimai, tokie kaip susisiekimas su kitais regionais, strateginiai transporto mazgai, valstybinės reikšmės infrastruktūra yra nacionalinės valdžios lygmens. Imamasi lyderystės, kad Klaipėdos balsas būtų girdimas nacionaliniu mastu.
Šių metų pradžioje mieste lankėsi premjerė Inga Ruginienė, vyko konkretūs pokalbiai apie valstybės ir miesto partnerystę. Aptartas vienas svarbiausių projektų – pietinis aplinkkelis. Šio projekto laukiama jau kelis dešimtmečius ir jį įgyvendinus sunkusis transportas atlaisvintų miestą nuo taršos ir triukšmo. Susitikimas su premjere ir svarbių projektų aptarimas, rodo, kad Klaipėdos kryptis ir ambicijos yra matomos ir svarbios visai Lietuvai.
Uostamiestis yra itin svarbi ne tik dėl geografijos, uosto, bet ir dėl čia gyvenančių ir dirbančių žmonių. Būtent todėl siekiama, kad Klaipėda taptų labiau matoma kaip valstybės plėtros dalis – bendradarbiavimas, ypač įgyvendinant strateginės reikšmės projektus, yra būtinas, kad augimas duotų naudos ir miestui, ir visai šaliai.
Darbų sąrašas nemažėja
Tarp prioritetinių projektų, kurie pradėti įgyvendinti jau praėjusiais metais ir bus tęsiami šiemet – Šv. Jono bažnyčios bokšto finansavimo užtikrinimas ir statybos darbų pradžia, tolesni Melnragės senjorų globos namų statybos darbai, Turgaus aikštės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas, Ledo arenos statybų pradžia, pripučiamo futbolo maniežo įrengimas, Šiaurinio rago skvero sutvarkymas, taip pat bus skelbiamas Vasaros estrados rekonstrukcijos darbų startas. Tai projektai, kurie ne tik keičia miesto įvaizdį, bet ir atliepia labai konkrečius miestiečių bei svečių poreikius.
Klaipėdos stiprybė šiandien – aiški kryptis, gebėjimas planuoti atsakingai ir ambicijas paversti realiais rezultatais. Į atgimstančią Klaipėdą vis dažniau žiūrima kaip į pavyzdį: kaip galima augti, investuoti ir keistis nuosekliai, išlaikant tvarką, pagarbą miestui ir atsakomybę prieš žmones. Tiesa, augantis miestas niekada neturi sustoti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)