„Klimato kaita jau nebe abstraktus reiškinys – ją jaučiame kiekviename savo žingsnyje. Miestuose ji tampa papildomu iššūkiu šalia socialinių, ekonominių ir aplinkos problemų. Klaipėdoje ši situacija ypač sudėtinga dėl uosto ir pramonės veiklos, kuri kartais kelia gyventojų pasipiktinimą, o miesto geografinė padėtis sustiprina ekstremalių orų poveikį. Vis dėlto net ir tokiose sąlygose yra galimybė ieškoti drąsių, tvarių sprendimų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Europos Komisijos kvietimas miestams rengti žalinimo planus yra įtrauktas į 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės. Taip pat – į Aplinkos ministerijos pažangos priemonę „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“.

Remiantis šiomis gairėmis, buvo rengiamas Klaipėdos žalinimo planas. Jį sudaro dvi dalys: žaliosios infrastruktūros poreikio analizė, kuri leido identifikuoti miesto aplinkos problemas ir gyventojų poreikius – teritorijas, kur labiausiai trūksta žalumos ir intensyviai jaučiamas oro, triukšmo bei vizualinis taršos poveikis bei pagrindinis žalinimo planas, numatantis konkrečius sprendimus ir veiksmus, kaip šias problemas spręsti, taip pat prioritetines teritorijas žalinimui.

Plane išryškinami pagrindiniai miesto iššūkiai, kurie labiausiai susiję su oro, uosto tarša, dideliu kietųjų dangų kiekiu bei klimato kaitos keliamos grėsmės.

„Savivaldybė jau kelerius metus kryptingai investuoja į švaresnį transportą, oro monitoringo sistemas ir uosto taršos mažinimo priemones. Matome teigiamus pokyčius, tačiau klimato kaita ir aplinkos iššūkiai išlieka rimta užduotimi, reikalaujančia nuoseklaus visų mūsų darbo, taip pat įsitraukimo ir valstybiniu mastu“, – teigia A. Vaitkus.

Atlikta analizė parodė pagrindinius Klaipėdos iššūkius ir kryptis, kuriomis miestas turi judėti, kad taptų žalesnis, sveikesnis ir patogesnis gyventi. Papildomai atlikta Klaipėdos gyventojų apklausa parodė, kad klaipėdiečiams itin svarbios tvarkingos, saugios ir įvairias funkcijas atliekančios žaliosios erdvės, o daugiausia problemų jie įžvelgia Šiaurės pr., Pilies g., H. Manto g., Taikos pr., Baltijos pr., Minijos g., Šilutės pl. ir Jūrininkų pr.

Remiantis Žalinimo planu, Klaipėdos gamtinį karkasą sudaro svarbūs miškai ir upių slėniai – nuo Smiltynės ir Klaipėdos miškų iki Akmenos–Danės upės bei Karaliaus Vilhelmo kanalo. Šios vietos palaiko miesto ekologinę pusiausvyrą ir suteikia galimybių poilsiui gamtoje.

Įgyvendinus žalinimo plano priemones, Klaipėda taps dar tvaresnė, sveikesnė ir patrauklesnė gyventojams, o žalioji infrastruktūra taps neatsiejama miesto planavimo dalimi.