Specialiuose žemėlapiuose numatyta, kokie potvyniai gresia uostamiesčiui. Jie yra gana dažnas reiškinys visame Klaipėdos krašte. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai parengė potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Juose numatyta, kad didžiausia potvynių grėsmė – Šilutės, Klaipėdos ir Kauno savivaldybėms.

Pavojų kelia upės

Potvyniai yra vienas dažniausiai pasitaikančių gamtos reiškinių, sukeliančių reikšmingą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai.

2007-aisiais ES buvo priimta Potvynių direktyva, kurios tikslas – iki 2015 m. gruodžio 22 d. sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.

Šiuo metu jau yra parengti Akmenos-Danės, Minijos, Kuršių marių ir Baltijos jūros potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Būtent šie vandens telkiniai yra įvardyti kaip keliantys grėsmę.

„Šie žemėlapiai yra labiau skirti planavimui. Juose nurodoma, kokie potvyniai gali kilti, kiek gali užlieti vanduo, kaip dažnai tai gali nutikti. Potvynių rizika numatyta kelių dešimtmečių periodui“, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.

Sieks pažaboti

Nustatyta, kad dažniausia užliejimų priežastis – ledų sangrūdos.

Žvelgiant į potvynių žemėlapį, akivaizdu – pajūryje bei pamario krašte visur žymima didelė sangrūdų lemiamų potvynių tikimybė.

Tyrimais nustatyta, kad Baltijos jūros lygiui pakilus 50 ar 100 cm didžioji dalis Klaipėdos centrinės dalies būtų apsemta maždaug 236 cm vandens lygiu.

„Žemėlapiuose yra numatyti regionai, kuriems gresia didžiausia pasikartojančių potvynių tikimybė. Remiantis šiais žemėlapiais, bus įgyvendinamas kitas direktyvos etapas – potvynių rizikos valdymo planų parengimas. Ten bus numatomos priemonės, kaip šią riziką sumažinti. Priemonės yra įvairiausios – nuo teisinio reguliavimo iki pylimų statybos“, – aiškino G.Dūdėnas.

Atliktų tyrimų duomenimis, didžiausių potvynių rizika egzistuoja visoje Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoje.

Mūsų krašte potvyniai labiausiai gresia Klaipėdai, Palangai, Neringai, kliūtų ir Kretingai, Kintams, Šilutei, Rusnei, Priekulei.

Gali užlieti namus

„Šiuo metu didžiausia grėsmė potvyniams yra tik Šilutės, Klaipėdos ir Kauno savivaldybėse. Egzistuoja nemenka tikimybė, kad bus užlieta daug gyvenamųjų namų, kitose teritorijose užliejimai nėra tokio katastrofinio masto“, – informavo specialistas.

G.Dūdėnas patikino, jog Klaipėdos krašte yra gana didelė tikimybė tokių užliejimų, kai gyventojams netgi reikėtų palikti namus.

„Šiuo metu teritorijose, kurioms gresia užliejimai, gyvena apie 50 tūkst. žmonių“, – konstatavo pašnekovas.