Klaipėdiečiai kviečiami pasisakyti dėl dujotiekio „Nord Stream“

Šiandien Klaipėdos universiteto Aula Magna Konferencijų salėje vyks klausymai dėl “Nord Stream AG” dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. 

Išsakydama kritiką dėl šiuo metu pristatomos dujotiekio Baltijos jūros dugnu poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos objektyvumo, iniciatyvinė piliečių grupė klausymų metu ketina surengti akciją “Man ne visvien”. 

Klausymų dalyviai bus skatinami ne tik kritiškai vertinti pateiktą analizę bei išsakyti nuomonę, bet ir bus kviečiami specialiuose balsavimo biuleteniuose pasisakyti “už” arba “prieš” šio dujotiekio projektą. Vilniuje vykusių klausymų laikotarpiu jau daugiau nei 3100 vilniečių pasisakė “prieš”, pritardami nuomonei, kad dujotiekis “Nord Stream” bus kenksmingas ir pražūtingas gamtai, Lietuvai, Baltijos jūrai. 

“Kviesime klaipėdiečius susitelkti ir visus, kuriems svarbus Baltijos jūros likimas - pasakyti ryžtingą “ne” šiam dujotiekiui. Piliečių balsas vertinant šią analizę ir dujotiekio projektą - ypač svarbus, nes jau netrukus, birželio 9 dieną, šalys, esančios aplink Baltijos jūrą, turės pateikti savo išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo.”, - sako projekto “Apgink Baltijos jūrą” koordinatorė Radvilė Morkūnaitė. 

Vyksiančios pilietinės akcijos iniciatoriai teigia, jog “Nord Stream AG” bendrovės užsakymu parengta dujotiekio Baltijos jūros dugnu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita kelia objektyvių abejonių. 

“Akivaizdu, kad apie daugelį problemų ataskaitoje tiesiog nutylima. Neseniai Suomijos ekspertų atlikto tyrimo duomenimis, norint nutiesti povandeninį dujotiekį, teks susprogdinti 600-900 minų, gulinčių Baltijos jūros dugne, o „Nord Stream“ teigia, kad tokių minų yra tik 36. Susirūpinimą jau išreiškė ir estų bei lenkų mokslininkai, kurie dujotiekio tiesimą įvardina kaip vieną didžiausių ekologinių grėsmių”, - pasakoja R.Morkūnaitė. 

Radvilės Morkūnaitės teigimu, šiandien pristatomas poveikio aplinkai vertinimas neatskleidžia jokių pavojų Baltijos jūros ekosistemai ir yra šališkas, nors dar 2007 m. piliečių iniciatyva “Apgink Baltijos jūrą!” daugiau nei 30 tūkst. Europos piliečių pasirašė peticiją, kurios pagrindu Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, ragindamas inicijuoti nepriklausomą dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo poveikio Baltijos jūrai vertinimą. 

“Skaitant “Nord Stream” pristatomą didžiulį dokumentą susidaro įspūdis, jog vienintelė grėsmė - galimas laivų susidurimas. Kodėl vengiama kalbėti apie pavojus ir grėsmes, kurias įvardija mokslininkai? Kyla klausimas, kodėl bandoma skubotai ir ribotai įvertinus pasėkmes priimti sprendimą, kurio poveikį vienaip ar kitaip patirs 85 milijonai žmonių, gyvenančių aplink Baltijos jūrą? Ar tikrai galime tikėtis, kad visi šie žmonės pritartų dujotiekio tiesimui žinodami, kad sprogdinant dugną ir tiesiant dujotiekį, po Baltijos jūrą pasklis nuodingi teršalai, kurių poveikio nesiimama prognozuoti arba bandoma jį tiesiog nutylėti? 

Šiandien turime konstatuoti, kad nepriklausomo vertinimo nėra ir dujotiekio poveikis bei jo žala lieka neįvardinta, neatskleista visuomenei. Tad vyksiančių klausymų metu ir norime skatinti žmones nelikti abejingais savo bei ateities kartų, gyvensiančių aplink Baltijos jūrą, likimui“, - sakė R.Morkūnaitė.