Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdiečiai nori pėsčiųjų perėjų, nors jos nesaugios

2021-07-09 10:00

Klaipėdiečiai norėtų mieste daugiau pėsčiųjų perėjų, tačiau specialistai aiškina, kad jos nesaugios – esą kaip tik perėjose ir būna daugiausia skaudžių įvykių.

Taisyklės: Vyturio gatvės gyventojams trūksta pėsčiųjų perėjų, bet specialistai primena Kelių eismo taisykles, kuriose paaiškinta, kaip kirsti gatvę, kai nėra perėjų.
Taisyklės: Vyturio gatvės gyventojams trūksta pėsčiųjų perėjų, bet specialistai primena Kelių eismo taisykles, kuriose paaiškinta, kaip kirsti gatvę, kai nėra perėjų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į darželį – per gatvę

Į Klaipėdos valdininkus kreipėsi Vyturio gatvės gyventojai, prašydami čia įrengti daugiau pėsčiųjų perėjų.

„Vyturio gatvės neporinių namų gyventojų vaikai neturi galimybės saugiai kirsti gatvės. Einant Laukininkų gatvės link nėra oficialių perėjų. Pavyzdžiui, vaikas eina iš Vyturio gatvės 13-ojo namo į darželį „Linelis“, kurio adresas yra Laukininkų g. 10. Tokia galimybė turi būti suteikta, reikia perėjos ženklų. Vairuotojai nervinasi, signalizuoja, kad žmonės eina kur neleidžiama, ir pėstieji nervinasi, jaučiasi nesaugiai, kirsdami gatvę tokioje vietoje“, – rašė vienas gyventojas.

Gali pereiti sankryžoje

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė patikino, kad Kelių eismo taisyklėse paaiškinta, kaip pėstieji gali kirsti gatvę, jei joje nėra pėsčiųjų perėjos.

„Kelių eismo taisyklės nedraudžia gatvės pereiti sankryžoje arba, jei nematyti perėjos, gatvę galima kirsti ten, kur nėra automobilių. Pėstieji dažniau nukenčia perėjose, o ne tuomet, kai gatvę kerta tokiu būdu“, – tikino V.Paukštė.

Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia.

Specialistas pateikė pavyzdį – Baltijos prospekto ruože, kur nebuvo nė vienos perėjos, nėra fiksuotos nė vienos žūties.

„Nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės Baltijos prospekte nėra perėjų, ir neturime nė vieno žuvusiojo. Dabar mes čia įrenginėsime šviesoforu valdomą pėsčiųjų perėją. O štai Baltijos prospekte, tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento, turime ne vieną perėją, kuriose žuvo ne vienas žmogus. Pėsčiųjų perėjos žudo žmones“, – pastebėjo V.Paukštė.

Jis pripažįsta, kad saugiausios yra šviesoforais valdomos pėsčiųjų perėjos.

„Taip nutinka dėl to, kad perėja žmogus eina jausdamasis teisus. Ne visada, bet kartais tikrai pėstieji neapsižvalgo, o jei vairuotojas pėsčiojo nepastebi, įvyksta nelaimė“, – konstatavo V.Paukštė.

Išvadino kvailiais

Transportininkai suka galvas, kaip sutvarkyti judėjimą mieste, kad tiek pėstieji, tiek ir vairuotojai vieni kitiems nekeltų grėsmių.

„Naujojo Sodo gatvėje prie viešbučio esančią pėsčiųjų perėją norėjome iš viso naikinti. Kaip ja eina pėstieji? Galvos nepakelia. Vadinasi, jiems vertėtų keturių eismo juostų gatvę kirsti ties šviesoforu. Aš siūliau ją naikinti, bet komisija nepritarė“, – drąsiai išpyškino V.Paukštė.

Paklaustas, ar nebijo po tokių siūlymų susilaukti pėsčiųjų pykčio dėl naikinamų perėjų, V.Paukštė tik numojo ranka.

„Aš sulaukiu visokių laiškų. Ši perėja nesaugi, kaip ir daugiau mieste esančių perėjų. Man svarbu, kad žmonės liktų gyvi. O jei pėsčiasis pavaikščios tolėliau, jam nuo to tik sveikiau. O piktinamasi įvairiausiais klausimais. Gavau raštą, jame mes išvadinti kvailiais už tai, kad pridarėme mieste šviesoforais valdomų perėjų. Žmogus pyko, kad prie kiekvienos jų reikia sustoti“, – pasakojo V.Paukštė.

Specialisto nuomone, perėjų mieste yra išties per daug.

„Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia. Jos tikrai nebuvo saugios“, – pastebėjo V.Paukštė.

Miestas – vieni kalneliai

Apribojimų pėstieji reikalauja net ir ten, kur automobilių greitis ribojamas iki 20 km/val.

Gyventojai kelia klausimą dėl Universiteto alėjos, kurioje yra trys pėsčiųjų perėjos.

„Reikėtų atnaujinti horizontalųjį žymėjimą, kai kur ženklo „Pėsčiųjų perėja“ išvis nėra. Ši visa alėja pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, kur leistinas greitis ne didesnis nei 20 km/val. Vairuotojai, dažnai nukirsdami Herkaus Manto gatvės kampą, lekia kaip akis išdegę. Siūlau dažniau policijos pareigūnams kontroliuoti šį ruožą, o dar geriau būtų įrengti greičio mažinimo priemonę – kalnelius“, – rašo miestietis.

„Ar tik Universiteto alėja dar nėra perduota miestui? Anksčiau ši gatvė priklausė universitetui. Ir taip visas miestas nusėtas tais kalneliais. Ten yra gyvenamosios zonos ženklas, greitis ribojamas iki 20 km/val., pėstieji turi pirmumą prieš automobilius. Ten juk vis tiek yra gatvė. Nežinau, ko dar ten reikia? Greičio matuoklių? Gal jau perlenkta lazda? Reikėtų paklausti policijos, ar ten yra įvykę eismo įvykių. Mieste yra nesaugesnių vietų. Gauname ir tokių prašymų, kuriuose reikalauja po septynis ar net 14 kalnelių gatvėje įrengti “, – neadekvačius kai kurių gyventojų reikalavimus įvardijo V.Paukštė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų