Tingi pakelti dangtį

Klaipėdietė Jekaterina, gyvenanti viename Reikjaviko gatvėje esančiame daugiabutyje, neslepia – jau kurį laiką prie šiukšlių konteinerių prieiti beveik neįmanoma – esą nėra kur statyti kojos dėl šiukšlių gausos.

„Išneša ne tik baldus, bet jau tingi suplėšyti kartoną į gabalus ir išmesti, bet baisiausia, kai tiesiog atneša maišiukus su šiukšlėmis ir palieka ant žemės. Netingėjo atnešti iki konteinerių, bet patingėjo pakelti dangtį. Aišku, tai – šventė paukščiams. Kiek buvo išleista pinigų stendams prie konteinerių, kad už paliktas šiukšles numatyta bauda iki 600 eurų? Kas baudžia, kas kontroliuoja? Man toks jausmas, kad niekas, todėl žmonės ir neša. O mūsų tautiečių mentalitetas yra toks, kad jeigu niekas nemato, tai galima“, – tikino moteris.

Kita klaipėdietė piktinosi dėl panašios situacijos Šaulių g. 44.

„Šaulių g. 44 – ne miesto užkampis, ne pramoninis rajonas. Panosėje – Lietuvininkų aikštė, kurioje vyksta renginiai. Anksčiau vadinamoji privati buitis būdavo privačiose teritorijose – neva tavo kiemas, tai ir tavo šiukšlės, o dabar gi mano šiukšlės, o išnešiu į visuomenę, visiems, į gatvę. Visokiomis dėžėmis ir maišais čia apkrautas šaligatvis, dažniausiai viskas būna paukščių ir benamių išnešiota po gatvę, konteinerių dangčiai neuždaryti, o arklinės musės jau lenda gyventojams į butus“, – baisėjosi gyventoja.

Surašė 59 protokolus

Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjo Mariaus Poimanskio teigimu, žmonės, paliekantys šiukšles prie konteinerių, yra baudžiami. Tokių pažeidėjų šiemet būta per pusšimtį.

„Draudimas palikti atliekas prie atliekų konteinerių bei kitose tam neskirtose vietose yra numatytas Klaipėdos savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės darbuotojai. Taip pat šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina ir policijos pareigūnai. Savivaldybės administracijos darbuotojai šiais metais už šių taisyklių reikalavimų pažeidimus surašė 59 administracinių nusižengimų protokolus“, – paaiškino M. Poimanskis.

Anot jo, tokie pažeidimai užfiksuojami ir vaizdo kameromis. Klaipėdoje prie atliekų konteinerių yra įrengtos penkios stebėjimo kameros.

Už šiukšlintojus moka visi

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) projektų vadovas Arūnas Liubinavičius pasakojo, kad Reikjaviko gatvėje ir kitur prie konteinerių besimėtančios šiukšlės – žmonių tingumo pasekmė.

Arūnas Liubinavičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie kiekvienos šiukšliadėžės nei policininko, nei inspektoriaus nepasodinsime.

„Mes susiduriame su piktybišku nepareigingumu, su visuomenės ydomis. Yra daugiabučių namų kvartalai, į kuriuos atvažiuoja žmonės ir nuomojasi butus, įsikuria, o stambiagabarites atliekas palieka galvodami, kad daro gerą darbą. Bet iš tikrųjų patys matome, kad daro šiukšlyną kieme. Viso to pasekmė – visiems mokesčių mokėtojams didėjanti mokesčių našta. Nes visos tos atliekos, kurios yra paliekamos šalia konteinerių, yra surenkamos atskirai kaip bešeimininkės atliekos. Tai savivaldybė apmoka iš mūsų surinktų mokesčių. Kitaip sakant, tie, kurie yra pareigingi, rūšiuoja, jie dar ir sumoka už šiukšlintojus“, – kalbėjo A. Liubinavičius.

Tokiais atvejais patys kaimynai turėtų įspėti vieni kitus ir, matydami šiukšlintoją, jį iškart sudrausminti.

Vaizdo kameros – ne išeitis?

O vaizdo stebėjimo kameros ne visada padės išaiškinti pažeidėją.

„Čia iš tikrųjų yra savimonės dalykai. Prie kiekvienos šiukšliadėžės nei policininko, nei inspektoriaus nepasodinsime. Visuomenės sąmoningumas turėtų būti geriausias vaistas nuo netvarkos. Mes akivaizdžiai matome, kad ten, kur yra kvartalai, naujų daugiabučių kvartalai, kur susirenka bendruomenė, kuri yra suinteresuota, kaip gyventi švariau, tvarkingoje aplinkoje, tokių situacijų nebūna, niekas nepalieka atliekų šalia konteinerių. Ten, kur turime besikeičiantį ar galbūt kito socialinio sluoksnio kontingentą, matome tokius reiškinius kaip atliekų palikimą šalia konteinerių“, – pastebėjo KRATC projektų vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad panašių šiukšlynų pastebima ir Debreceno g. bei Baltijos pr.

„Kasdien mūsų KRATC vadybininkai važiuoja per kvartalus ir fiksuoja vietas, prie kurių konteinerių yra paliktos bešeimininkės atliekos. Tie adresai yra perduodami atskirai samdomam vežėjui, kuris važiuoja per kiemus ir surenka bešeimininkes šiukšles. Neretai pasitaiko atvejų, kad tik pravažiavo, o po valandos vėl kažkas išnešė savo šiukšles, tad prie konteinerio vėl stovi nauja „partija“. Turėtume žinoti, kad yra didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, ir visa tai, kas netelpa į konteinerį pro jo angą, turėtų būti nuvežta ir palikta ten. Žinoma, jeigu norime gyventi švariame kieme“, – priminė A. Liubinavičius.