Ryškiausias simbolis

Gausi istorinė medžiaga rodo, kad nedidelis, kiek aukštesnis nei aštuonių metrų švyturys, vadintas Mažuoju arba Baltuoju, šiaurinio molo gale buvo įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d.

Jis buvo gerai matomas atvykstančiųjų į Klaipėdos uostą ir tapo vienu ryškiausių miesto simbolių.

Šio švyturio atvaizdas naudotas piniguose prieš šimtmetį ir 1990-aisiais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei po trejų metų įvedus litus.

Minėdami šio švyturio 140-ąsias pastatymo metines klaipėdiečiai ėmėsi rengti daugybę renginių, kurių metu buvo kalbama apie švyturius, pagerbti su jais susiję žmonės. Visa tai tapo ryškiu 2024-ųjų akcentu.

Imasi konkrečių žingsnių

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Almantas Mureika pasidalijo žinia apie ketinimą atstatyti Baltąjį švyturį.

Turime patirties, žinome, kaip tai kuo greičiau ir efektingiau padaryti.

„Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius paskelbėme iniciatyvą, kad kartu su Inžinierių sąjunga parengsime projektinę dokumentaciją Baltojo švyturio atstatymui. Surinkta labai daug medžiagos, už ją esame dėkingi Denisui Nikitenkai ir farologui Aidui Jurkštui, išleidusiam knygą „Lietuvos švyturių istorija“. Liko žengti konkrečius žingsnius, kad švyturys vėl džiugintų klaipėdiečius ir atvykstančiuosius į miestą bei Lietuvą. Prieš porą savaičių apsilankėme pas merą Arvydą Vaitkų. Jis su džiaugsmu pritarė mūsų idėjai ir pažadėjo visapusiškai paremti. Mums labai trūksta marinistinių akcentų ir jūrine dvasia dvelkiančių objektų. Atkuriant šį švyturį būtų atkurtas ir inžinerinis paveldas. Bandysime suburti jėgas, kviesime prisijungti Buriuotojų sąjungą ir visus, kas norės prisidėti darbais. Apie lėšas kol kas nekalbame“, – pasakojo A. Mureika.

Almantas Mureika. Vytauto Petriko nuotr.

Planams neprieštarauja

Kiek galėtų kainuoti švyturio atkūrimas, paaiškės parengus projektą.

Preliminarus vertinimas jau atliktas pagal teritorijų planavimo dokumentus, miesto, uosto bendruosius planus, pajūrio juostos tvarkymo specialųjį planą.

Švyturio atkūrimo idėja šiems planams neprieštarauja. Miesto meras, kaip buvęs uosto direkcijos vadovas, turi žinių apie molų ateitį.

Panašu, kad šis nedidelis įrenginys neturėtų trukdyti, jeigu molus reikėtų plėsti ar net statyti išorinį uostą.

„Žinoma, kreipsimės į uosto direkciją, prašydami jų nuomonės. Bandysime įtikinti uostininkus, kad ši idėja verta dėmesio. Švyturių metai baigiasi. Norėtume jos įprasminti konkrečiais darbais. Per 2025 m. norėtume parengti techninę dokumentaciją ir projektą bei gauti leidimus. Jei neatsiras nenumatytų kliūčių, tai atlikti būtų realu. Dar reikia ištyrinėti išlikusį pamatą bei numatyti tvarkybos darbus. Projektavimui metų turėtų užtekti. Objektėlis – nedidelis, malonus ir pasižiūrėti, ir projektuoti. Turime patirties, žinome, kaip tai kuo greičiau ir efektingiau padaryti. Būtų gražu, jei ant molo atsirastų toks objektas. Tikiu, kad žmonės jį lankytų, gal net tuoktųsi prie jo“, – planais ir viltimis dalijosi A. Mureika.