Pasiūlė laukti renovacijos

Uostamiestyje gyvenantis Artūras jau daug metų yra priverstas griebtis kraštutinių priemonių žiemos sezono metu, mat jo pirmojo aukšto bute įprastai vyrauja žemesnė nei vidutinė rekomenduojama oro temperatūra.

"Man jau atsibodo. Gyvenu šiame name nuo Sovietų Sąjungos laikų, o niekas nesikeičia. Trijų kambarių bute radiatoriai šyla tik viename kambaryje. Problema yra ta, kad reikia sukeisti rūsyje esančius vamzdžius. Dar nuo senų laikų vamzdžiai yra sujungti taip, kad karštas vanduo iš pradžių pasiekia devintąjį namo aukštą ir kol grįžta iki pirmojo, jau būna atvėsęs. Pas kaimyną viršutiniame aukšte neįmanoma nulaikyti rankos ant radiatoriaus, o pas mane bute – žiema", – piktinosi vyras.

Pas kaimyną viršutiniame aukšte neįmanoma nulaikyti rankos ant radiatoriaus, o pas mane bute – žiema.

Nepatenkintas situacija Artūras keletą kartų kreipėsi į būsto šildymo sistemas prižiūrinčią bendrovę.

Klaipėdietis siūlė remonto darbus atlikti savo lėšomis, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

"Buvau išsikvietęs santechniką, kuris pasakė, kad rūsyje reikia tik sukeisti vamzdžius, ir bute vėl būtų šilta. Tada kreipiausi į įmonę "Sobo sistemos", siūliau viską apmokėti, parengti projektą, surasti žmones, kurie atliks darbus. Viską sutvarkyti gali ir pati įmonė. Atvyko sudaryta komisija, pasižiūrėjo, kokia situacija, ir išvažiavo. Man pasakė, kad pats vienas nieko negaliu padaryti ir privalau laukti namo renovacijos, kol bus pakeisti visi vamzdynai. Siūlė rašyti prašymus, skundus, tačiau patys pripažino, kad tai nieko nepakeis. Absurdas kažkoks. Man reikia tik leidimo, kad galėtų santechnikai viską sutvarkyti, o jie siūlo laukti daugiabučio renovacijos. Įvyko keletas namo gyventojų susirinkimų. Dauguma žmonių yra senjorai arba jaunimas, kuris nuomojasi butus ir apie renovaciją net negalvoja", – apmaudo neslėpė Artūras.

Išeikvojo per 200 kWh

Klaipėdiečio šeimai prieš septynis mėnesius gimė vaikas.

Atvėsus orams, bute temperatūra siekė vos 16 laipsnių šilumos.

Dėl to vyras buvo priverstas griebtis visų įmanomų priemonių, kad tik namuose būtų šilta.

"Turėjau pirkti du elektrinius šildytuvus, kad tik kūdikiui nebūtų vėsu. Už juos sumokėjau 120 eurų. Anksčiau šildydavomės dujiniu šildytuvu, tačiau dabar, po vaikelio gimimo, turėjome jo atsisakyti, kad netrūktų kambaryje deguonies. Kambaryje, kur miega sūnus, įstiklinau ir apšildžiau iš abiejų pusių balkoną, pakeičiau langus į žymiai kokybiškesnius, plastikinius, kurių paketas yra iš trijų stiklų", – teigė vyriškis.

Gavusi sąskaitą už išnaudotą elektrą, klaipėdiečių šeimyna liko nemaloniai nustebinta.

"Kadangi naudojome du elektrinius šildytuvus, norėdami palaikyti šilumą namuose, gavome ir atitinkamą sąskaitą už praėjusį mėnesį. Išnaudojome per 200 kWh elektros energijos. O ką daryti? Kito pasirinkimo bent jau kol kas nėra", – apgailestavo klaipėdietis.

Sąskaitos – ir už šildymą

Nors daugiabučio namo trijų kambarių bute radiatoriai šyla tik vienoje patalpoje, klaipėdiečių šeima jau gavo pirmąją sąskaitą. Už spalio mėnesio dešimt dienų ji siekė 50 eurų.

"Labai pikta, kad dėl kažkokių biurokratų neveiksnumo ir nenoro padėti žmonėms turime tokių problemų. Maža to, dar turime mokėti dvi sąskaitas. Dideli pinigai sumokami tiek už šildymą elektra, tiek ir už įprastinį šildymą. Kai kreipiausi į namą prižiūrinčią įmonę "Debreceno valda", jie aiškiai pasakė, kad kompensacijos mūsų šeimai sumokėti negalės, esą nėra priemonių, kaip ją paskaičiuoti ir įvertinti", – teigė Artūras.

Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis rekomendavo klaipėdiečiui susitarti su kaimynais dėl remonto darbų ar renovacijos.

"Kai žmonės apsispręs dalyvauti namo renovacijos programoje, daugiabutyje bus keičiamas vamzdynas, įrengiami nauji šildymo prietaisai su šilumos punktu, problema būtų kompleksiškai išspręsta. Jeigu nenori laukti renovacijos, yra reikalingos investicijos kažkuriai vietai sutvarkyti ir tam reikia sudaryti planą, kaupti lėšas ir pirkti reikiamą paslaugą. Bet praktika rodo, kad žmonės nėra linkę tuo pasinaudoti. Kitas būdas – administratorius vykdo balsavimą raštu dėl konkrečių darbų atlikimo. Jeigu name būtų avarinė situacija, leistų vandenį ir panašiai, gyventojų sutikimo tokiems darbams atlikti nereikėtų. Pačiam gyventojui ką nors remontuoti negalima. Namo šildymo sistema – kaip žmogaus kraujotaka. Jeigu gyventojas savavališkai sukeis vamzdžius, išsibalansuos visa sistema. Į namą šiluma yra paduodama, ir rūsyje esantis skaitiklis viską išmatuoja. Jeigu  bute nėra apskaitos prietaisų, kurie tiksliai nustato, kiek gavo šilumos, sąskaitos yra išrašomos butams pagal plotą", – situaciją komentavo vedėjas.

Namo šildymo sistema – kaip žmogaus kraujotaka.

Komentaras

Vaidas Barakauskas

Įmonės "Debreceno valda" direktorius

Po jūsų kreipimosi el. paštu patikrinome skambučių centro ir gautų raštų suvestinę, bet kreipimosi iš minėto buto dėl šildymo problemų bute bent paskutiniu metu nebuvo. Tokio kreipimosi negavo ir šildymo sistemų eksploatuotojas "Sobo sistemos". Vienareikšmiškai kokių nors darbų šildymo sistemoje pats gyventojas atlikinėti negali. Pirmiausia reikėtų identifikuoti problemą, jeigu tokia yra, ir tik tada priiminėti sprendimus. Reikėtų kreiptis į to namo šildymo sistemos prižiūrėtoją "Sobo sistemos". Administratorius nuolatos informuoja gyventojus apie būtinybę renovuoti ar remontuoti šildymo sistemas jau penktą dešimtį metų skaičiuojančiuose daugiabučiuose, tad jiems belieka priimti sprendimą, kokiu keliu eiti. Dėl gyventojų nepriimamų sprendimų administratorius negali prisiimti atsakomybės. Ar name bus atliekama renovacija, sprendimą priima dauguma namo bendraturčių. Šiuo atveju tokio sprendimo gyventojai nėra priėmę. Pirmiausia reikėtų susisiekti su namo šildymo sistemą eksploatuojančia organizacija dėl problemos identifikavimo (šiuo atveju mes rangovą informuosime). Taip pat reikėtų susisiekti su namo vadybininke ir pasitarti, koks sprendimas konkrečiam namui būtų priimtiniausias.