Iškvietė policiją ir išsigando

Uostamiesčio priemiesčiu tapusioje Kalotėje gyventojai tikino į naujus namus įsikėlę su viltimi, jog jų gyvenimas bus ramus ir patogus.

"Tuomet, kai vaikai žaidžia kieme, niekas net nepamanytų, jog gali sulaukti policijos pareigūnų apsilankymo. Stebėtis ar verkti? Pas mano sūnų atvažiavo draugas paspirtuku, kuris iš viso neleidžia jokio garso, jis skleidžia lengvą pypsėjimą. Berniukui vos įėjus į kambarį, buvo matyti, jog jis tuojau pravirks. Aš likau šokiruota. Kaimynas iš tiesų iškvietė policiją. Nors ji ir atvažiavo po valandos, tačiau pareiškėjas jau gatvėje nebepasirodė. Buvo matyti, kaip pareigūnai apsidairė ir išvažiavo", – stebėjosi mažamečių mama.

Pro tvorą – įsiūtis

Tai, kokia kaimynystė laukia šeimos, paaiškėjo jau netrukus, kai tik naujakuriai atsikraustė.

"Iš karto buvome perspėti, jog nestatytume kieme krepšinio lanko. Vaikas labai prašė, bet nusprendėme nesipykti, nusileidome kaimynų reikalavimams. Bet tai juk vaikai, jiems reikia žaisti, reikia sportuoti ir būti gryname ore", – kalbėjo mama.

Naujakuriai netrukus įsitikino, kad vaikams jų naujame name nebus itin džiaugsminga.

Vaikai buvo apšaukti, nes žaidė slėpynių.

"Vaikai buvo apšaukti, nes žaidė slėpynių. Kitą kartą kaimynai subarė dukrą, nes ši piešė kreidelėmis savo pačios kieme ant mūsų trinkelių. Kitą kartą užkliuvo tik dėl to, kad ji sėdėjo kieme. Kieno reikalas, kaip vaikas žaidžia? Bet tai juk, mano galva, neadekvatu", – stebėjosi mama.

Tačiau po vienos grėsmingos kaimyno ištartos frazės tėvai sunerimo, ar jų vaikams yra saugu augti tokioje aplinkoje, kuri pilna agresijos?

"Bežaidžiantiems vaikams kaimynas išrėžė: "Jus visus iššaudyti reikia." O ar tai nėra grasinimas? Gal čia mums reikėtų kreiptis į policiją?  Nesuprantu, kaip toliau gyventi ir kaip auginti vaikus?" – šiurpo mažamečių mama.

Dėl šventos ramybės jauna šeima nesileidžia į kalbas su kaimynais, aplenkia juos lanku ir nenori aitrinti aistrų.

Ant kelio – šunų gauja

Kita jauna šeima pateikė dar kraupesnės situacijos detalių – mažamečiui galėjo kilti reali grėsmė.

Būtingės sodų bendrijoje "Darba" sodo namą turinti šeima tikina dėl kaimyno palaidų šunų negalinti ramiai išeiti į gatvelę.

"Ne kartą yra kalbėta su šunų savininkais, prašyta nepaleisti šunų, tačiau jie apsimeta, lyg kitokios taisyklės jiems galiotų. Šie gyventojai tingi vedžioti šunis, tad juos išleidžia pro vartus, o jie duodasi po visus sodus. Tarp trijų jų augintinių, vienas yra gan didokas. Kantrybė trūko, kai vieną dieną aš negalėjau pareiti į namus su mažu sūnumi, nes šunys pastojo kelią", – pasakojo moteris.

Moteris augina mažametį sūnų, o į bendrijos gatveles patraukia vedžiodama savo bišonų veislės šunelį.

"Jau iš toli pamačiusi, kad trys šunys sukiojasi sankryžoje, griebiau vaiką ant rankų, už pavadžio laikydama savo šunelį. Aš valandą ratais sukau po sodų bendriją, kad tik pasiekčiau namus. Pirma mintis buvo, jog užpuolus šiems palaidiems šunims, paleisčiau saviškį. Baisu sakyti, bet turbūt – sudraskymui. Tektų gelbėti vaiką. Tuomet bėgčiau kiek įmanydama", – šiurpo moteris.

Taisyklės negalioja

Neapsikentusi tokios situacijos, moteris iškvietė policijos pareigūnus.

Tačiau po pokalbio su pareigūnais šunų šeimininkas atžingsniavo aiškintis santykių su pareiškėja.

Moteris išgirdo stulbinantį pareiškimą: "Mes čia visą gyvenimą taip gyvenome ir gyvensime, paleidinėdavome ir paleidinėsime."

Beje, prieš kurį laiką šioje sodų bendrijoje vilkšunio buvo užpulta ir sukandžiota pensininkė.

Vėliau šuns šeimininkas maldavo nukentėjusiosios atleidimo, kompensavo gydymo išlaidas.

Tačiau nurimus aistroms, vėl paleidžia augintinį į gatvę be pavadžio ir antsnukio.

"Sodų bendrijos yra gyvenamoji teritorija ir čia taip pat galioja visiems priimtos taisyklės dėl gyvūnų laikymo. Aš nebežinau, kaip elgtis ir ką tokiam kaimynui sakyti?" – retoriškai klausė moteris.

Išgelbėjo portfelis

Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys aiškino, jog sodų bendrijų gyventojams taip pat privalu laikytis nustatytų tvarkų.

"Tegul moteris parašo mums laišką, o geriausiai būtų, kad ji nufilmuotų tuos šunis. Kas jam sakė, kad taip galima? Tai yra pavojinga, ne veltui egzistuoja šunų laikymo taisyklės. Mes susirasime sodų bendrijos pirmininką, surasime šeimininką, užfiksuosime ir nubausime", – pastebėjo P.Keinys.

Jis patikino, jog pats buvo patekęs į panašią situaciją, kaip ir sodininkė.

"Vieną kartą gyvenime dviratis mane išgelbėjo, o kitą kartą – portfelis. Dantis šuo į portfelį suleido. Vasarą buvome gavę pranešimą, kad neblaivus pilietis po pliažą vaikšto su šunimi. Prie Palangos tilto pasukome į kairę, ten iš tiesų lakstė palaidi trys šunys. Vienas jų – Kaukazo aviganis. Tai juk didelis šuo. Šuns šeimininkai buvo išgėrę. Bandėme prieiti, bet pamatėme, kad geriau nesiartinti", – pasakojo P.Keinys.

Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ratais suko, kol pamatė, kaip šių šunų savininkai sėda į automobilius.

"Užfiksavome numerius ir, nustatę mašinos šeimininką, iškvietėme jį apklausai. Šuniuką nufilmavome", – patikino pareigūnas.

Palangoje sezono metu įvairių tarnybų pareigūnams tenka skubėti pagal pranešimus apie buitinius kaimynų konfliktus.

"Suvažiuoja, linksminasi, tada ne tik svetimi šunys, bet ir svetimi vaikai ima nepatikti. Baudžiame. O ką darysi? Lietuvoje tuojau neliks nebaustųjų. Kas antras baustas už ką nors. Tūkstančius bylų išnagrinėjame už įvairiausius pažeidimus. Aš net nežinau, kaip žmones auklėti. Gal sugėdyti reikėtų, gal viešumas auklėtų?" – svarstė P.Keinys.

Nubaudė už muziką

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis tikino, jog kaimynais klaipėdiečiai mėgsta skųstis.

"Tai vaikas per garsiai bėgioja bute, tai šiaip žmonės viskuo nepatenkinti. Per metus surašytas tik vienas protokolas. Jaunuolis per garsiai klausėsi muzikos. Bet dažniausiai mes išsikviečiame visas konflikto puses ir bandome išsiaiškinti, sutaikyti", – pasakojo M.Poimanskis.

Kaimynai vieni kitus skundžia dėl keisčiausių dalykų. Žmonėms užkliūva net tai, kad į butą atsikrausto šeima, turinti du lengvuosius automobilius.

"Pyksta, kad ankstesni gyventojai turėjo vieną mašiną, o dabar net dviem reikia vietos. Tokius štai gyvenimiškus rūpesčius pasakoja. Bet neretai mūsų rankomis mėgina situaciją savo naudai palenkti", – teigė M.Poimanskis.

Savivaldybės darbuotojai tikino, jog tikroji situacija paaiškėja, kai tik pamėginama plačiau pasiklausinėti apie kokius nors triukšmadarius.

"Jei visi kaimynai negirdi triukšmo, o girdi tik vienas – tuomet viskas aišku. O kitą kartą yra geriau pakalbėti, nei nubausti. Būna tokių situacijų, kai nuobauda tik dar labiau įaitrina kaimynų santykius. Nubaustasis lies pagiežą, o pasiskundęs tik aršiau piktinsis. Tenka taikyti", – šyptelėjo M.Poimanskis.

Dėl lojimo – baudos

Neseniai Seime buvo užregistruota pataisa, siūlanti įvesti baudas šunų šeimininkams, jei jų augintiniai nenutrūkstamai los tam tikrą laiką ir drums ramybę.

O kas pasiūlys uždrausti žmonėms kalbėti?

"O kas pasiūlys uždrausti žmonėms kalbėti? Gal visai neblogai būtų. Nėra šunų, kurie nelotų. Čia kaip upę į kitą pusę pasukti. Tik vieni erzina, kaukia paromis, o kiti šunys amteli, ir tiek. Jei šuo kaukia valandų valandas, ne šuo kaltas, o jo šeimininkas. Jis turi juo rūpintis. Šuo neturi trukdyti kitiems", – pridūrė M.Poimanskis.

Jis prisiminė skandinavų praktiką.

"Ten yra įstatymas – vieno šuns negalima palikti ilgiau nei šešias valandas. Ir baigta. Jei palieki vieną, atvažiuoja pareigūnai, skiria baudas ir dar šunį atima", – pažymėjo M.Poimanskis.

Išgirdęs Kalotės gyventojos nusiskundimą, M.Poimanskis turėjo ką patarti.

"Dienos metu daužomo kamuolio dunksėjimas neviršija jokių leistinų ribų. Nakties metu gali būti ir viršytos normos. Esame aiškinęsi vieną skundą, kai teko matuoti triukšmo lygį sporto aikštelėje. Žmonės savo vaikams įrengė daugiabučio kieme krepšinio stovą. Kaimynai pasiskundė, jog nebegali gyventi. Ir tuomet visi turi darbo – važiuoja policija, važiuoja savivaldybės pareigūnai", – prisiminė M.Poimanskis.