Iš Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje grįžę tautiečiai iki šiol baisisi automobilių spūsčių košmaru – 120 tūkst. žmonių ir 39 laipsniai karščio. Tačiau 22 klaipėdiečiai buvo tokie apsukrūs, kad tų grūsčių ir streso jiems apskritai pavyko išvengti.

Planavo pusmetį

22 klaipėdiečiai, kurie visi yra giminaičiai, kelionę į Lenkiją pradėjo planuoti prieš gerą pusmetį. Išvykos tikslas – liepos 17-ąją pamatyti 600-ųjų Žalgirio metinių proga surengtą įspūdingą inscenizaciją.

"Mus labai nustebino, kad daugelis lietuvaičių į kelionę ryžosi leistis tą pačią dieną, kai vyko grandiozinis renginys. Juk buvo galima iš karto nuspėti, kad į šventę vyks labai daug žmonių, todėl teks dusti spūstyse, nes visi žinome, jog Lenkijos keliai yra labai prasti", – bruožu viską planuoti paskutinę minutę stebėjosi su šeima ir giminaičiais į Lenkiją vykęs Vytautas.

Klaipėdiečiai į kelionę išsirengė dar praėjusį trečiadienį, todėl sugebėjo aplankyti nemažai istorinių vietovių.

Be to, keliauninkai pasirinko kitokį maršrutą ir šeštadienį iš pat ryto vyko ne tuo keliu, kuriuo į Griunvaldą traukė minios ir kuriame susidarė keliasdešimties kilometrų automobilių grūstys.

Giminaičiai į Griunvaldą atvyko visai iš iš kitos pusės – nuo Gdansko.

"Tiesą sakant, mums taip pat šiek tiek reikėjo pastovėti spūstyje. Septynis kilometrus iki Griunvaldo važiavome beveik dvi valandas, tačiau kelionės tikslą pasiekėme gerokai anksčiau nei prasidėjo Žalgirio mūšio inscenizacija", – džiaugėsi Vytautas.

Gelbėjo racijos

Gerai suplanuotoje kelionėje klaipėdiečiai buvo apgalvoję viską, susidarę tikslų maršrutą, apskaičiavę visus atstumus tarp vietovių, kurias norėjo apžiūrėti, ar kempingų, kuriuose ketino apsistoti.

Kelionę lengvino ir tai, jog visuose penkiuose automobiliuose vairuotojai turėjo racijas. Jos gelbėjo, kad ekipažai nepasimestų vienas nuo kito.

"Racijos gelbėjo ir Griunvalde. Įsivaizduokite, jog 22 žmonių kompanijai būtų labai sunku laikytis drauge, todėl išsiskyrėme, bet nuolat bendravome per racijas. Tad ir nepasimetėme", – praktiškumą demonstravo keliauninkai.

Vienintelis patirtas nepatogumas Griunvalde – karštis ir geriamojo vandens trūkumas.

"Negalėjau atsistebėti, kaip lenkams trūksta verslumo. Juk net Klaipėdoje per tokį renginį ant kiekvieno kampo stovėtų palapinės, kuriose būtų galima įsigyti mineralinio vandens, vaisvandenių ar net alaus ir užkandžių. O Lenkijoje, šventėje, į kurią suvažiavo tiek žmonių, vandens eilėje reikėjo laukti valandą", – apie patirtus netikėtumus pasakojo Vytautas.

Kelionė per kiemą – 5 zlotai

Šiokiu tokiu išbandymu tapo ir kelionė namo iš Griunvaldo. Tačiau klaipėdiečiams vėl padėjo apsukrumas.

"Nusprendėme, kad brautis į pagrindinį kelią yra beprasmiška. Todėl ieškojome lauko keliukų, kad galėtume kuo patogiau išvažiuoti ir išvengti spūsčių", – teigė pašnekovas.

Klaipėdiečių pavyzdžiu pasekė ir daugiau į šventę atvykusių žmonių, todėl ūkininkų laukai akimirksniu virto dykyne.

Vienas keliukas driekėsi per sodybą. Joje gyvenantis paauglys iškart sumojo, kad iš to galima uždirbti. Tam, kad leistų pervažiuoti sodybos teritorija, jis iš kiekvieno vairuotojo ėmė reikalauti po penkis zlotus.

"Visi ir mokėjo, nes jei kas nors būtų pradėjęs ginčytis, matyt, būtų sulaukęs ne tik sankcijų, bet ir kitų vairuotojų pykčio", – juokėsi Vytautas.

Kainavo 1500 litų

Lauko keliukais visi penki klaipėdiečių ekipažai pasiekė pagrindinį kelią į Olštyną.

"Mes važiavome atgal, o pilni autobusai, automobiliai vis dar norėjo patekti į Griunvaldą, kur jau viskas buvo pasibaigę. Kita vertus, jie neturėjo kitos išeities, nes dviejų eismo juostų kelyje transporto priemonėms niekaip nepavyko apsisukti ir grįžti atgal", – pasakojo klaipėdietis.

Paklaustas, kiek kainavo savarankiškai suplanuota penkių dienų kelionė, Vytautas teigė, kad jo keturių asmenų šeima išleido apie pusantro tūkstančio litų.

"Tačiau negaliu sakyti, kad taupėme. Apsistodavome kempinguose, bet jie nėra brangūs. Pirkome suvenyrų. Degalų kaina – beveik tokia pati kaip Lietuvoje. Daugiausia pinigų išleidome bilietams, kad patektume į turistų lankomus objektus", – išlaidas skaičiavo Vytautas.

Keliauninkai Lenkijoje nuvažiavo apie 1,6 tūkst. kilometrų.

Keityklose neliko pinigų

Tikslios statistikos, kiek klaipėdiečių savaitgalį vyko į Griunvaldą stebėti Žalgirio mūšio inscenizacijos, nėra. Tačiau galima spėti, kad vykstančiųjų buvo nemažai.

Vytautas teigė, jog nuo praėjusio antradienio Klaipėdoje jau nebebuvo įmanoma išsikeisti litų į zlotus.

"Ir ši aplinkybė mums buvo palanki, nes pervažiavus Lietuvos–Lenkijos sieną zlotų nusipirkome pigiau nei už juos būtume mokėję Klaipėdoje", – tikino Vytautas.

Bene vienintelė kelionių agentūra, klaipėdiečiams siūliusi ekskursiją į Gdanską, kryžiuočių tvirtovę Marienburgą ir Griunvaldą, buvo "Kauno grūda".

Jos Klaipėdos filialo direktorė Natalija Pilibavičienė teigė, jog į Lenkiją dviem autobusais išvyko apie 80 klaipėdiečių.

Trijų dienų kelionė su dviem nakvynėmis viešbučiuose ir pusryčiais vienam žmogui kainavo apie 400 litų. Pinigų papildomai išleisti reikėjo už bilietus į turistų lankomus objektus.

"Kelionė vyko sklandžiai, tačiau lenkai tikrai buvo nepasirengę – jie nesitikėjo tokio žmonių antplūdžio, todėl keliuose ir susidarė spūstys, trūko net vietų, kur būtų galima įsigyti mineralinio vandens", – teigė N.Pilibavičienė.

Tačiau ji pasidžiaugė, jog visi į ekskursiją vykę klaipėdiečiai buvo patenkinti, jiems pavyko pamatyti Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Vienintelis nepatogumas – dėl spūsčių iš Griunvaldo autobusai išvyko keliomis valandomis vėliau nei buvo planuota.