Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms skirti renginiai tęsėsi ir savaitgalį. Šalčio ir vargo nepabūgusieji leidosi į naktinį žygį, Teatro aikštėje vyko įspūdinga prancūzų prefektūros šturmo inscenizacija.

Šaltis nesikandžiojo

Drąsuoliai, naktį į šeštadienį susiruošę į dvyliktąjį naktinį žygį Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais, neapsiriko – jų laukė smagus nuotykis.

Šį kartą į uostamiestį žygiuota iš Priekulės pro Dituvą. Kasmet taip paminimi 1923 m. sausio 15-osios įvykiai, kai Lietuvos kariuomenės daliniai trimis kryptimis atžygiavo iki Klaipėdos ir užėmė prefektūrą. Taip Klaipėda ir visas Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Kasmet parengiamas naujas maršrutas.

Šiemet žygiuoti ketino apie pusantro tūkstančio entuziastų, bet į Priekulės mokyklą registruotis atvyko apie 1200 žmonių. Esama žinių, kad dalis jaunesniųjų išsigando prognozuotų stiprių šalčių ir atsisakė sumanymo naktį miško keliais įveikti 26 km.

Tačiau speigas nespaudė, naktį termometro stulpelis nusileido tik iki 8 laipsnių šalčio, tad žygeiviai tikino, jog kelionės metu ne sušalo, o sukaito.

Nuklydo nuo maršruto

Į žygį susirinko visų kariuomenės rūšių atstovai, skautai, šauliai, medžiotojai, keliautojai, pavieniai patriotai, būreliai bičiulių, uostamiesčio policininkai, moksleiviai. Skambėjo skirtingos tarmės, į nakties žygį susirengė atvykėliai iš visų Lietuvos regionų. Su šeimininkais į tolimą kelią ėjo keli šalčio nebijantys keturkojai augintiniai.

Net pilnametystės dar nesulaukę skautai tikino, kad atstumas iki Klaipėdos jų nebaugina. Rugsėjį ne vienas buvo nuėjęs pusšimtį kilometrų iš Baisogalos į Radviliškį per naktinį žygį "Pergalių ir kovų keliais".

Kaip ir prieš keletą metų, dalis pirmųjų žygeivių nuklydo nuo maršruto, bet po kiek laiko rado tikrąjį kelią. Pusiaukelėje, netoli Vilhelmo kanalo, ties Klaipėdos miesto riba jų laukė improvizuotas pasienio tarp Lietuvos ir kare nugalėtos Prūsijos postas.

Vaišino koše ir arbata

Karybos istorijos klubo nariai, vilkėję vokiečių kareivių uniformomis, pasitiko žygeivius, antspaudavo jų "dokumentus", drauge fotografavosi, pokštavo ir linkėjo ištvermės.

Netoliese žygio dalyvių laukė gardi kareiviška košė ir karšta arbata. Šiomis vaišėmis pasirūpino Šaulių sąjunga, Dragūnų pulko virėjos gamino maistą, o žygeiviams dalijo savanoriai.

Keliautojai juokavo, dalijosi įspūdžiais, pailsėję ir pasistiprinę skubėjo traukti per mišką ten, kur matėsi miesto žiburių nušviestas dangus. Paskutinis žygio dalyvių punktas buvo Taikos prospekto viduryje esantis Lengvosios atletikos maniežas. Čia pirmieji žygeiviai atėjo po vidurnakčio.

Žavėjo įspūdingos uniformos

Šeštadienio vidurdienį klaipėdiečiai rinkosi Teatro aikštėje, kur jų laukė įspūdingas reginys – prieš 90 metų vykusio prancūzų prefektūros šturmo inscenizacija.

Renginio organizatoriai Klaipėdos ir Kauno karybos istorijos klubai viską stengėsi atkurti kuo tiksliau.

Inscenizacijoje dalyvavę vyrai vilkėjo to laikmečio karinėmis uniformomis. Pastarosios ypač traukė į Teatro aikštę susirinkusių kelių šimtų klaipėdiečių akį.

Kariai buvo apsiginklavę XX a. pradžios ginklais. Į Teatro aikštę buvo atgabenti trys kulkosvaidžiai, granatų.

Po Teatro aikštėje nuaidėjusių sprogimų prefektūros pastate kilo gaisras. Pro jo langus veržėsi dūmai.

Kaip ir prieš 90 metų, civiliai apsirengę Lietuvos šauliai pasidavusius prancūzus ne sušaudė, o vaišino rūkalais. Pasibaigus inscenizacijai, susirinkusieji plojo, dėkojo už reginį.

Žmonės neskubėjo skirstytis. Jie norėjo pabendrauti su kariais virtusiais vyrais, iš arčiau pamatyti ir paliesti uniformas ir ginklus, daugiau apie juos sužinoti. Vaikai rinko ant žemės likusias gilzes.

Po įspūdingos šturmo inscenizacijos, skirtos Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva 90-osioms metinėms, Teatro aikštėje pramogos nesibaigė. Norintieji varžėsi karinėje estafetėje, susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše, vyko apdovanojimai.