Tradiciškai vaivorykštę sudaro raudonos, oranžinės, geltonos, žalios, žydros, mėlynos ir violetinės spalvų juostos, tačiau šį kartą fiksuota vienspalvė, raudonoji vaivorykštė. Jos pakraštyje buvo galima įžiūrėti gelsvos spalvos atspalvį.

"Raudonoji vaivorykštė yra tokia pati, kaip ir paprastoji vaivorykštė. Tik ji susidaro saulei tekant arba leidžiantis, nes saulės spinduliai lūžta kitu kampu. Vandens lašeliai, atspindėdami saulės spektrą, mūsų akiai matomi kaip raudonos spalvos šviesos srautas", – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Pasak sinoptikės, lietaus dulksna pajūrį pasiekė apie pusę devynių vakaro. O nuotraukas dienraščio "Klaipėda" fotografas užfiksavo kelios minutės po 20 val. Tuo metu vaivorykštė fiksuota rytų pusėje, iš kur pajūrio link veikiausiai judėjo negausus lietus.

"Vaivorykštė turbūt tokia ryški, nes galėjo pasirodyti didokų lietaus lašelių", – teigė sinoptikė.

Kodėl sekmadienio naktį pajūrio dangų nudažė ypač ryški raudona spalva, sunku paaiškinti.

Senoliai sakydavo, kad dangus būna raudonas prieš vėjuotus orus.

"Tačiau tai nebūtinai pasitvirtina", – tikino E.Latvėnaitė.