Išryškins nepastebėtą grožį

Ketvirtasis Klaipėdos šviesų festivalis vyks vasario 15–17 d.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad tai vienas šviesiausių, jaukiausių, įspūdingiausių ir įsimenančių visų visų žiemos festivalių Lietuvoje.

„Džiaugiuosi, kad ketvirtą kartą metus pradedame ryškiu ir šviesiu akcentu. Šiemet festivalio kartelę keliame dar aukščiau. Renginys orientuojasi ne į kiekybę, o siekia kokybės, ieško tarptautinio sąskambio“, – tvirtino uostamiesčio vadovas.

V.Grubliauskas džiaugėsi, kad Šviesų festivalis tapo neatsiejama Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalimi. Be šio renginio jau neįsivaizduojama metų pradžia uostamiestyje.

„Šviesų festivalio metu miestas atskleidžia gražiausias puses pačiais netikėčiausiais rakursais, šviesų atspalviais. Išryškina grožį, kurio paprastai nepastebime. Neabejoju, kad kitąmet, minint šio renginio mažąjį jubiliejų, kopsime į dar aukštesnę kalvelę, ant dar aukštesnio laiptelio“, – komentavo miesto meras.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Šviesų festivalis bus vienas šviesiausių ir ryškiausių akcentų ne tik miesto, regiono, bet ir šalies mastu.

„Tebūnie šviesa, tebūnie šviesi Klaipėda. Kviečiu klaipėdiečius ir miesto svečius nepraleisti unikalios progos pamatyti Klaipėdą kitaip, netikėtai, gražesnę“, – kvietė miesto vadovas.

Džiaugiasi išskirtiniu projektu

Šiųmetinis Šviesų festivalis bus atidarytas vasario 15-ąją 18 val. Nušvis pagrindinis renginio akcentas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Organizatoriai intrigavo, kad tai projektas, kurio dar nematė ne tik Lietuva, bet ir Baltijos šalys.

„Džiaugiamės, kad ta premjera vyks mūsų mieste“, – tvirtino viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Turgaus gatvėje, ties Teatro aikšte, bus sumontuoti 23,2 metrų pločio ir 24 metrų aukščio šviečiantys vartai. Atkreipiamas dėmesys, kad šie veikiausiai bus aukštesni už aukščiausią senamiesčio pastatą. Nuo vartų arterijoje iki Tiltų gatvės išsidėlios 14 šviečiančių arkų.

Vyks septyni skirtingi šviesos ir muzikos šou. Vienas iš pasirodymų bus dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Koks kūrinys skambės, kol kas neatskleidžiama, bet jam bus sukurta speciali šviesų scenografija.

Vartai pasirinkti neatsitiktinai

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė pasakojo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui ieškota originalios idėjos. Neapsiriboti tik ant įvairių pastatų nušvintančiomis trispalvėmis.

„Klaipėdos ir vartų asociacija labai graži. Juk mūsų miestas yra vartai į pasaulį. Muzikiniam takeliui taip pat parinkta įvairi muzika. Šie vartai pristatys įvairius šimtmečius, kultūras, tradicijas, tarp jų ir lietuvių“, – pasakojo projektų vadovė.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai ne tik galės grožėtis šviečiančiais vartais, bet ir pereiti per šviečiančią alėją. Pasak G.Giedraitytės, tai tarsi kelias į naują šimtmetį.

„Kalbėsime ir apie praeitį, ir apie dabartį, ir apie ateitį“, – pasakojo projektų vadovė.

V.Grubliauskas įsitikinęs, kad įspūdingus vartus turi pamatyti ne tik klaipėdiečiai, bet ir būrys miesto svečių: „Manau, kad kiekvieno klaipėdiečio garbės reikalas praeiti pro šimtmečio vartus ir pamatyti juos savo akimis“.

Uždarys eismą Turgaus gatvėje

Įspūdingą šventinį akcentą Turgaus gatvėje kurs svečiai iš Italijos kompanija „Marianoligt“.

R.Žiubrys pasakojo, kad šis projektas ypatingas savo sudėtingumu, tad pasiruošimas prasidės jau ketvirtadienį. Dėl to bus uždarytas eismas Turgaus gatvėje.

„Iš Italijos jau pajudėjo vilkikas su įranga. Klaipėdą jis turėtų pasiekti vasario 2–4 d. Iš Vilniaus atvyks keturi vilkikai su pastolių konstrukcijomis. Pirmiausia reikės sumontuoti pastaruosius“, – tvirtino vadovas.

Planuojama, kad aukštalipiai apie 2 tūkst. kubinių metrų tūrio konstrukciją sumontuos per vieną ar dvi paras. Kiek truks darbai, priklausys nuo oro sąlygų.

„Vos pastoliai bus sumontuoti į darbą kibs italų inžinieriai. Jie dekoruos lempomis vartus, įrengs 14 arkų. Planuojama, kad italai konstrukcijas montuos apie 10 dienų. Viskas taip pat priklausys nuo oro. Darbas Klaipėdoje jiems yra iššūkis. Jie nėra pratę dirbti tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Juk mūsų krašte ir vėjas, ir lietus, ir šaltis“, – pasakojo direktorius.

Įvertino ir žymiausi mados namai

R.Žiubrys pasakojo, kad kompanija „Marianoligt“ yra viena seniausių Italijos įmonių, veikianti daugiau kaip 100 metų, perduodama iš kartos į kartą.

„Arkos yra pagamintos iš medžio. Tai Italijos paveldas. Anksčiau jos puošdavo miestų šventes. Prieš gerą dešimtmetį kompanija sugalvojo pritaikyti arkas šiems laikams, pradėjo dekoruoti šviečiančiomis girliandomis“, – tvirtino direktorius.

R.Žiubrio teigimu, tai pasaulinio lygio projektas. Kompanijos „Marianoligt“ darbus yra naudoję net žymiausi mados namai tokie kaip „Dolce & Gabbana“.

Planuojama, kad eismas Turgaus gatve bus draudžiamas iki vasario 22 d. Paskutinį kartą pasigrožėti vartais bus galima vasario 18-ąją, o jiems išmontuoti reikės penkių dienų.

Danės skvere – 40 skulptūrų

Pasak G.Giedraitytės, iš viso šiųmetinio Šviesų festivalio metu klaipėdiečiams ir svečiams bus pristatyta apie 30 įvairiausių šviestos instaliacijų, akcijų, projektų, video projekcijų.

Pagrindiniai renginiai tradiciškai vyks senamiestyje. Festivalio metu bus pristatyti ne tik Italijos, bet ir Suomijos, Latvijos menininkų darbai.

Pirmasis atveš 40 šviečiančių istorinių figūrų skulptūrų, kurios pasklis Danės skvere.

G.Giedraitytė pasakojo, kad projektu „Jie buvo čia“ bus bandoma priminti, kad senieji gyventojai niekur neišėjo. Jie lieka, yra tarp mūsų, bet tiesiog žmonės jų nemato.

Menininkas iš Latvijos pristatys du projektus. Vieną jų bus galima išvysti aikštėje, kure stovi Neringos skulptūra. Čia bus galima išvysti įvairių šalių, kultūrų kaukes, skambės tų šalių muzika.

„Šiemet turime net tris autorius iš užsienio ir tuo džiaugiamės. Pirmaisiais metais ieškojome menininkų Lietuvoje ir aplink, o dabar turėjome galimybę pakeliauti, pasižiūrėti kitus festivalius, gauti idėjų, pamatyti naujų projektų, užmegzti kontaktų. Tai atsispindi ir festivalio programoje“, – pasakojo projektų vadovė.

Į kelią leisis su augintiniais

Bus pristatytas ir interaktyvus žaidimas, projekcija, kurį judesiais galės kurti kiekvienas.

Vasario 17 d. vyks šviečiančių keturkojų ekskursija. Šeimininkai kviečiami puošti keturkojus šviečiančiais pasaitėliais, lemputėmis ir aktyviai dalyvauti. Augintinių mylėtojai bus kviečiami rinktis Teatro aikštėje. Paprastai ši akcija sulaukia didelio susidomėjimo.

Šiemet atsisakyta trejus metus iš eilės organizuotų naktinių ekskursijų. Tačiau festivalio dalyviai kviečiami fotografuoti instaliacijas ir įdomiausius, netikėčiausius kadrus siųsti organizatoriams. Geriausius darbus išrinks komisija, o jų autoriai apdovanoti.

G.Giedraitytė atkreipė dėmesį, kad Šviesų festivalio renginiai neapsiriboja senamiesčiu, bet ir išeinama už jo ribų. Pirmą kartą tai buvo padaryta praėjusiais metais ir pasiteisino.

Šiemet du projektai bus įgyvendinami pietinėje miesto dalyje. Išskirtinai bus apšviesti trys daugiaaukščiai Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje.

E.Balsio menų gimnazijos mokytojai ir auklėtiniai pasirūpins šalia esančiame parke nutūptų šviečiančios skulptūros.

Festivalis subūrė bendruomenę

Nušvis ir Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos ir jo bendrabučio pastatai. Jie taip pat atkreips dėmesį, kad švenčiamas valstybės šimtmetis.

„Gaila, kad negalime pasklisti dar plačiau po miestą, nes projektai sudėtingi techniškai, daug kainuoja. Džiaugiamės, kad turime daug partnerių. Sulaukėme daug iniciatyvų tiek iš verslo, tiek iš bendruomenės, tiek iš švietimo įstaigų. Smagu, kad festivalis visus suburia“, – tvirtino projektų vadovė.

Prisidėti prie Šviesų festivalio kviečiami ir miestiečiai. Renginio dienomis šviečiančiais akcentais puošti savo langus.

Šiųmetinio Šviesų festivalio surengimui miesto savivaldybė skyrė 150 tūkst. eurų. Tačiau R.Žiubrys atkreipė dėmesį, kad realiai sąmata dar didesnė.

„Jei įvertintume visas paramas tiek pinigais, tiek įranga, tiek žmogišku darbu, ši suma išaugtų dar keliasdešimt tūkstančių eurų. Vien išlaidos objektų apsaugai sudaro pusę Jūros šventės apsaugos išlaidų. Džiaugiamės, kad verslininkai remia renginį“, – pabrėžė vadovas.

Pasak organizatorių, susipažinti išsamiai su renginio programa susidomėjusieji renginiu galės po kelių dienų.