Klaipėdietė verslą iškeitė į globojamus vaikus

Pasirinkimas nenustebino

Prieš kelerius metus į Klaipėdą su šeima persikrausčiusi Daiva, paaugus jauniausiam sūnui, pradėjo ieškoti širdžiai mielos veiklos. Kiek anksčiau sutuoktiniai buvo nusprendę atsisakyti nuosavo verslo ir daugiau dėmesio skirti šeimai. Kartą moteriai akys užkliuvo už pasiūlymo tapti budinčiais globotojais iš šeimų paimtiems vaikams.

„Pagalvoju, kad tai puiki galimybė padėti pagalbos reikalingiems vaikams, o saviškiams parodyti gerą pavyzdį. Kai šeimai pristačiau idėją, niekas nenustebo: mūsų namai visada būdavo pilni vaikų, kuriems reikėjo pagalbos, arba norinčiųjų paatostogauti. Mano seneliai globojo kaimynų mergaitę su broliu, uošvienė augino savo anūkę“, – pasakojo pašnekovė.

Taip prieš porą metų Daivos šeimoje atsirado devynmetė Rugilė (mergaitės vardas pakeistas). „Kai pirmą kartą važiavome į mūsų namus, mergaitė pirmiausia pasiteiravo, ar pas mus reikės mokytis. „Tau nelabai pasisekė“, – pagalvojau mintyse. Mano sūnūs įpratę papildomai rašyti diktantus net vasarą. Rugilė nemokėjo nei rašyti, nei skaityti. Iš pradžių mergaitė nieko nenorėjo daryti, verkdavo, tikindavo, kad negali rašyti, nemoka. Mokykloje iš jos labai tyčiodavosi“, – sunkią pradžią prisiminė Daiva.

Šeima surėmė pečius

Pasak budinčios globotojos, mergaitė buvo neišmylėta, stokojanti daug dėmesio, labai norinti bendrauti, tad reikėjo visos šeimos dėmesio ir pagalbos, kad ji atsitiestų. Visa šeima surėmė pečius, kad mergaitė išmoktų skaityti ir rašyti, tvarkytis, pasirūpinti savimi.

Daiva ieškojo būdų, kaip sudominti Rugilę mokslais. Pastebėjusi, kad ji daug dėmesio skiria išvaizdai, įspėjo: nemokėdama skaityti, gali išsirinkti netinkamą kosmetiką. Mergaitė labai mėgsta vandenį, tad pažadėjo: kai išmoks raides, galės kartu važiuoti į baseiną. Už mėnesio pastangas laukė kelionė į baseiną su nakvyne.

„Kai mergaitė įsitikino, kad gali mokytis, pradėjo lygiuotis į panašaus amžiaus mano sūnų. Tada man gerokai palengvėjo: ji pradėjo geriau mokytis, tvarkytis, o sūnui buvo malonu padėti. Vyresnysis sūnus sunkiai mieste besiorientuojančią mergaitę išmokė autobusu nuvažiuoti iki mokyklos“, – pasakojo pašnekovė.

Neseniai mergaitės raidą vertinusi Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistė pripažino sunkiai patikėjusi, kad čia tas pats vaikas, kurio raidą vertino prieš porą metų.

Nedomino net žaislai

Pusmetį šeimoje gyvena ir kita mergaitė – trimetė Emilija (mergaitės vardas pakeistas). Iki tol žalingų įpročių turinčioje šeimoje augusi mergaitė buvo neįprastai rami, visą laiką sėdėjo, nesidomėdama aplinka ir žaislais. Vienintelis jos noras buvo žaisti telefonu. Mergaitė itin bijodavo nepažįstamos aplinkos, net kasdieniai pasivaikščiojimai prilygdavo iššūkiui. Šitai supratusi, globėja mergaitę stengdavosi paruošti iš anksto: pasakodavo, kur jie keliaus, kokia užsiims veikla.

Kaip į naują globotinę reagavo vyresnioji mergaitė? Daiva pripažįsta: „Neišvengė pavydo, bet paaiškinome, kad abi mylime vienodai, tik ji mažesnė ir jai reikia skirti daugiau dėmesio. Paskui ir pati Rugilė ėmėsi globoti Emiliją, net sakydavo, kad užaugusi taps globėja.“

Pokalbių poreikis – didžiulis

Budinti globotoja juokauja, kad globojami vaikai norėtų kalbėti visą dieną. Net kai kartą vyresniosios mergaitės paprašė leisti ramiai pažiūrėti serialą, ji su įvairiais klausimais buvo užsukusi net 16 kartų.

„Ką galėčiau patarti naujam, tik pradėjusiam dirbti, budinčiam globotojui? Svarbiausia – su vaiku bendrauti nuoširdžiai, jausti norą padėti ir nusiteikti tam, kad teks visą laiką skirti vaikui. Jei neigiamai atsakysi vieną, kitą kartą, jis tiesiog užsidarys. Svarbu mokėti išklausyti, net kai vaikas tą pačią istoriją pasakoja tūkstantąjį kartą. Jis taip gyja.

Džiaugiuosi, kad turiu nuostabų vyrą. Kai jis grįžta iš komandiruotės, perima iš manęs namų ruošos darbus, tada ga-liu daugiau laiko skirti sau. Daugelis manęs klausia, kaip viską spėju su penkiais vaikais. Mūsų namuose viskas sustyguota, kiekvienas turi savo pareigas. Kalbėjimasis ir pagalba vienas kitam – mūsų šeimos stiprybė“, – pasakojo Daiva.