Kalėdos ir Naujieji metai – ypatingos šventės klaipėdietės Nijolės Bendikaitės namuose. Tada moteris iš dėžių traukia įspūdingą skaičių eglutės žaisliukų ir kitų šventinių dekoracijų. Klaipėdietės kolekcijoje – apie 10 tūkst. įvairių kalėdinių ir naujamečių atributų. Tai bene didžiausia tokia kolekcija Lietuvoje.

Parvežė iš Rusijos

"Kolekcionuoju viską, kad susiję su Kalėdomis ir Naujaisiais metais: eglutės žaisliukus, girliandas, kitus papuošimus, ženkliukus, atvirukus, pašto ženklus, žaislus, muzikines plokšteles. Viską, kas įmanoma. Net degtukus, kurie sudėti į naujametes dėžutes", – vardijo N.Bendikaitė.

35 metų klaipėdietė kolekcionuoti kalėdinius ir naujamečius atributus pradėjo prieš 10 metų.

"Susilaukiau dukrytės, turėjau daugiau laisvo laiko", – prisiminė moteris.

Imtis šios veiklos N.Bendikaitę paskatino mamos iš Rusijos, kur klaipėdietė gimė ir keliolika metų gyveno, parvežta didelė dėžė vaikystę menančių eglutės puošmenų.

"Paėmusi žaisliukus supratau, kad tai mano vaikystė, juos turiu išsaugoti. Papuošimus reikėjo restauruoti. Pradėjau domėtis, kaip tai daroma, ieškoti informacijos internete", – pasakojo moteris

Tada moteris sužinojo, kad nemažai žmonių Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje domisi kalėdiniais ir naujamečiais atributais, juos kolekcionuoja. Ši mintis ją sužavėjo.

Pasirinkti vieno negali

Per dešimt metų klaipėdietė sukaupė apie 10 tūkst. įvairių didžiųjų metų švenčių atributų. Tikslaus skaičiaus kolekcininkė negali pasakyti. Skaičiuoti sukauptus atributus liovėsi, kai skaičiai perkopė 5 tūkst. Panašu, kad tai didžiausia tokia kolekcija Lietuvoje.

"Dažniausiai kolekcininkai renka vieną šventinį atributą. Vieni renka Senelius Šalčius, kiti – snieguoles, treti – naujametį porcelianą ar ženkliukus. Aš negaliu pasirinkti kažko vieno. Man viskas patinka, miela, arti širdies, įdomu", – pabrėžė moteris.

Pasak N.Bendikaitės, būna, kad tam tikrą laiką renka naujamečius atvirukus. Kitais metais pereina prie Senelių Šalčių. Supratusi, kad trūksta snieguolių, perka jas.

"Taip ir keičiasi. Šiemet daug laiko skyriau pasakų personažų paieškai", – tvirtino klaipėdietė.

Kinijos gaminiai nežavi

N.Bendikaitės kolekcijoje daugiausia yra rusiškų, ukrainietiškų ir vokiškų žaisliukų. Moteris tvirtino, kad jau galėtų eksponuoti ir pagamintus Japonijoje. Jų susikaupė visa dėžė.

Seniausi turimi žaisliukai – sukurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

N.Bendikaitė renka ne tik senovinius, bet ir šiuolaikinius, išskirtinius žaisliukus. Tačiau jos kolekcijoje nėra nė vieno papuošimo, kuris pagamintas Kinijoje.

Kolekcininkė pabrėžė, kad visi surinkti žaisliukai yra skirtingi, jie pagaminti ir iš skirtingų medžiagų: stiklo, vatos, plastiko, metalo, popieriaus, molio, vaško ar šiaudų.

"Senieji Rusijos fabrikai tęsia darbą ir toliau. Jie gamina senuosius žaisliukus, naudoja tas pačias formas. Tik juos patobulina, kitaip nuspalvina", – pastebėjo moteris.

Pasakoja jautrias istorijas

Iš pradžių klaipėdietė žaisliukus rinko iš draugų ir pažįstamų. Vėliau jų pradėjo ieškoti internete, sendaikčių turguose, antikvarinėse parduotuvėse. Klaipėdietė dalyvauja ir aukcionuose.

Dauguma į N.Bendikaitės namus atkeliavusių šventinių atributų turi savo istoriją. Dalį padovanojo brangūs žmonės. Šių žaisliukų ji negali parduoti ar išmainyti, kad ir kaip būtų prašoma.

Pirkti kolekcininkei labiausiai patinka iš močiučių. Ji netingi pasidomėti ir žaisliukų istorija.

"Žmonės prisimena, kaip papuošimai atsirado jų namuose. Viena moteris pasakojo, kad, kai buvo maža, šeima gyveno vargingai. Prieš šventes atvažiavo dėdė. Jis mergaitę nusivedė į parduotuvę ir nupirko žaisliukų eglutei", – pasakojo moteris.

Anot N.Bendikaitės, kita garbaus amžiaus klaipėdietė prisiminė vietą, kur uostamiestyje buvo pardavinėjami žaisliukai, kokios eilės susidarydavo.

"Žaisliukai buvo deficitas. O dabar tik pinigų turėk, pirk, ką nori", – palygino moteris.

Iš pardavėjų N.Bendikaitė išgirsta ir istorijų, suspaudžiančių širdį. Viena moteris, kuri pardavė karo laikotarpio žaisliukų, prisiminė, kad namuose buvo dar senesnių – caro laikų.

Moteris pasakojo, jog vyko karas, o mama stengėsi vaikams suteikti vilties, kad viskas bus gerai, karas baigsis. Ištraukta eglutė buvo apkabinėta marcipaniniais sausainiais ir aukso spalva nudažytais riešutais. Caro laikais taip būdavo puošiamos eglutės.

Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad tuo metu šeimai trūko maisto. Šeima suvalgė eglutės papuošimus, mirkydami į vandenį.

"Tai jiems buvo geriausia dovana", – teigė kolekcininkė.

Žaisliukus laikė šiukšlėmis

"Žmonės senus žaisliukus atiduodavo ir kaip šiukšles, nereikalingus daiktus. Tik pasiimk. Žinoma, buvo ir pardavėjų. Už vieną žaisliuką buvo prašoma nuo 5 lito centų. Dabar kaina – gerokai didesnė. Žmonės patys atsigręžė į žaisliukus, kuriais eglutes puošdavo močiutės. Manau, kad tam įtakos turi ir žaisliukų parodos", – tvirtino kolekcininkė.

Pasak klaipėdietės, yra žmonių, kurie išgirdę apie jos hobį prisimena, kad patys turi tokių papuošimų. Pažada padovanoti, tačiau pamatę, palietę žaisliukus apsigalvoja.

"Pasako, kad suprato, jog tai jų vaikystė. Nors žaislai praguli ilgą laiką padėti, bet palietus ne kiekvienas sugeba išsiskirti. Žaisliukus "atranda" iš naujo", – pasakojo moteris.

Pasak klaipėdietės, Lietuvoje prieš kelerius metus jau atsirado ir kitų žaisliukų kolekcininkų.

"Džiugu, kad jau yra keli tokie žmonės. Visi gražiai bendraujame", – tvirtino moteris.

Kainą lemia apetitas

"Žaisliuko kaina labiausiai priklauso nuo pardavėjo apetito. Kartais žmogus parduoda, galvoja, kad senovinis, tai turi daug kainuoti, bet jis nėra vertas nė tų penkių centų, nes buvo masiškai gamintas. Kitas parduoda unikalų daiktą, bet to nežino", – komentavo N.Bendikaitė.

Kolekcininkė tvirtino, kad senovinių žaisliukų paieškų karštligė dažniausiai prasideda prieš Kalėdas. Tada visi juos pradeda traukti iš močiučių spintų.

Moteris taip turi daug pažįstamų, kurie domisi šia veikla Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jų dėka taip pat nuolat kolekcija papildoma.

"Žaisliukais keičiamės, – juokėsi klaipėdietė. – Bėgant laikui, atsiranda bendraminčių ratas, kuris didėja kaip besiritantis sniego ritinys. Keičiamės žaisliukais, informacija apie juos, katalogais ir žiniomis."

Kūrė dailininkai

N.Bendikaitė pasakojo, kad anksčiau eglutės žaisliukų gamybai buvo skiriamas didelis dėmesys.

Rusijos fabrikuose būdavo organizuojami konkursai, kur dailininkai pristatydavo savo darbus, o komisija spręsdavo, ar pasiūlytasis turi teisę gyventi – būti gaminamas.

"Ne tik kolekcionuoju šventinius atributus, bet ir domiuosi jų istorija. Be jos būtų neįdomu. Bibliotekų kataloguose jau pavyksta rasti informacijos, kuriais metais pasirodė vienas ar kitas, kas jo autorius", – pasakojo klaipėdietė.

Anot kolekcininkės, žaisliukai buvo gaminami rinkiniais. Galima, pavyzdžiui, surinkti Čipolino pasakos herojus. Moterį labiausiai žavi Aleksandro Puškino pasakų, kurių klausydavosi vaikystėje, herojai.

Žaisliukuose atsispindi ir istoriniai įvykiai. Po pirmojo skrydžio į kosmosą atsirado papuošimų, kurie simbolizuoja raketas ir kosmonautus, po Nikitos Chruščiovo planų kukurūzais apsodinti visą Sovietų Sąjungą atsirado ir juos simbolizuojančių.

Klaipėdietės kolekcijoje yra ir karo metu iš elektros lempučių sukurtų žaisliukų. Dalis pagaminti gamykloje, dalis sukonstruoti pačių žmonių – nupjauta ir nudažyta paprasčiausia lemputė.

Žaisliukai skiriasi ir savo dydžiu. Moters kolekcijoje yra ir labai mažų, ir didelių, sunkių, vadinamųjų Kremliaus, kurių bent vieną – laikrodį ar burbulą – turėjo kiekviena šeima.

Švęsti – į kaimą

Prieš šventes klaipėdietės surinktus žaisliukus galima pamatyti Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje surengtoje parodoje "Čia prasideda kalėdinė pasaka. Ekspozicija veiks iki sausio 6 d.

Tačiau, anot N.Bendikaitės, nors muziejus davė net dvi patalpas, visai kolekcijai parodyti jų neužteko.

Moters 10-metė dukra Julija pati gamina žaisliukus. Kolekcininkė juos labai brangina.

"Mano hobis "valgo" mano būsto kvadratinius metrus, veja mane iš namų. Tačiau užėję į svečius nepasakytumėte, kad kolekcionuoju žaisliukus. Viską dar sugebu paslėpti, nors turiu tiek, kad galėčiau gausiai papuošti didelę miesto eglę", – tvirtino moteris.

Viena svarbiausių N.Bendikaitės parodų lankytoja yra jos močiutė Adelė: "Jai 80 metų. Nors sveikata nėra labai gera, ji ateina į kiekvieną mano parodą. Labai mane palaiko".

N.Bendikaitei Kalėdos – šilta šventė, kuri suburia visą šeima. Moters giminaičiai kasmet renkasi pas močiutę Adelę, kuri gyvena kaime. Šiemet moteris neketina laužyti tradicijų.

"Lietuvoje yra giminių iš tėvelio pusės. Kasmet visi iš įvairių kraštų suvažiuojame į kaimą. Močiutė sugeba visus pritraukti. Jei turi sveikatos, palepina mus savo senoviniu pyragu, alumi, gira. Ateina Senelis Šaltis, sakome eilėraščius", – tvirtino moteris.

N.Bendikaitė dirba grožio ir sveikatos sferoje, mokosi. Prieš šventes rūpinosi ir parodos atidarymu: "Dabar toks metas, kai neturiu laiko gyvenimui".

Moteris gimė lietuvio ir rusės šeimoje. Sibiro platumuose, vadinamajame BAM-e, užaugusios moters gražiausias vaikystės prisiminimas – naujametė eglutė.

Jau tada ją užburdavo žaisliukai. Mergaitė atsiguldavo po žaliaskare, ir spindintys žaislai ją nunešdavo į pasakų šalį. Klaipėdietė prisiminė, kad tėtis eglutės papuošimus nupirko iš pirmųjų uždirbtų pinigų. O paauglystė prabėgo Murmanske. Į Klaipėdą ji atvyko prieš 19 metų.