Nuomojamo buto pašto dėžutėje radusi pluoštą jai adresuotų vokų, kurių siuntėja – negirdėta kompanija, klaipėdietė sunerimo įtardama, kad jos asmens duomenimis naudojamasi be leidimo.

Į nuomojamą butą – laiškas

"Nemėgstu, kai mane užverčia reklamomis, bruka neaiškius lošimus ar ragina dalyvauti kažkokiuose renginiuose. Pati pasirenku, ką man veikti. Kai pamačiau laiškus, kuriuose visiškai nepažįstami žmonės kviečia į kažkokį renginį ir net nurodo man priskirtą numerį, tiesiog įsiutau. Tai yra kišimasis į mano gyvenimą, bet svarbiausia – mano asmeniniai duomenys kaupiami be mano žinios", – piktinosi jauna klaipėdietė.

Mergina kelerius metus gyvena nuomojamame bute, tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravusi savo tėviškėje.
Pradėjusi žiūrinėti vokus, suprato, kad jie į jos pašto dėžutę buvo sumesti vienu metu. Ant vieno jų buvo užrašyta, jog tai yra svarbus jo gavėjui pranešimas. Ši eilutė pabraukta ryškiai geltona spalva.

Kitas, kur kas didesnis vokas gavėjai sukėlė dar daugiau nerimo, nes ant jo raudonomis raidėmis parašyta: "Svarbūs dokumentai".

Atidžiau apžiūrėjusi voką mergina suprato, jog nieko svarbaus jame negali būti, nes kur kas mažesnės raidės skelbė, kad tai reklaminė pašto siunta. Ji buvo viliojama dalyvauti "Didžiajame žaidime" ir ne tik pirkti Lietuvos kelių ir lankytinų vietovių vadovą, bet ir rungtis dėl brangaus prizo ar piniginio laimėjimo.

Prašė užklijuoti ženklą

Tai, ką mergina rado vokuose, dar labiau sunervino. Supratusi, kad yra raginama pirkti jai nereikalingą knygą, ji buvo beišmetanti popierius.

Tačiau viename vokų buvo dar du vokai, vienas jų skirtas patvirtinti dalyvavimą žaidime. Jo siuntimas jau buvo apmokėtas. Dešiniajame viršutiniame kampe pažymėta, kad pašto ženklo klijuoti nereikia.

Kitas vokas, pavadintas atsakymo "Ne" voku, tame pačiame kampe turi užrašą "Priklijuokite pašto ženklą".

"Kodėl atsisakydama man primesto žaidimo esu įpareigojama eiti pirkti pašto ženklą ir siųsti laišką?" – piktinosi klaipėdietė.

Tik atidžiau paskaičiusi, kas parašyta kitoje voko pusėje, ji suprato, kad ir išsiuntusi šį laišką nebūtų tikra, jog niekada nebegaus panašių laiškų.

Siuntėjo informacija teigė, kad, išsiųsdama voką su atsakymu "Ne", ji iš tiesų nepriima pasiūlymo įsigyti knygos, bet ir toliau nori dalyvauti žaidime ir užsitikrinti jai skirtas laimėjimo galimybes. Čia pat skelbiama, kad gavėjas dar turi galimybę laimėti 100 tūkst., 20 tūkst. ar kurį nors iš 500 mažųjų prizų.

Priminė pildytą anketą

"Taip įsiutau, kad puoliau naršyti internete, ieškodama man laiškus siuntusių asmenų kontaktų. Prisiminiau, kaip daugybė žmonių buvo priversti mokėti pinigus už jiems nereikalingus daiktus vien todėl, kad nepranešė jų atsisakantys. Todėl nusprendžiau susisiekti su žaidimo organizatoriais telefonu ir įsitikinti, kad daugiau niekada negausiu jokių laiškų", – pasakojo mergina.

Paskambinus telefonu atsiliepė Povilu prisistatęs vaikinas. Klaipėdietė neslėpė susierzinimo ir pareikalavo išbraukti ją iš visų sąrašų, kokius tik turi žaidimo organizatoriai.

Po neilgo aiškinimosi mergina paklausė, iš kur organizatoriai gavo jos asmens duomenis ir adresą. Povilas paklausė, gal ji užpildė anketą. Tačiau klaipėdietė įsitikinusi, kad niekada neprašė įtraukti ją į žaidimą ir apie jį nė nebuvo girdėjusi.

Tiesa, ji prisiminė kartą vasarą Palangoje atsakinėjusi į apklausos klausimus apie geidžiamiausias atostogas. Tačiau nenurodė, kur gyvena. Kaip tapo žinoma apie jos išsinuomoto buto adresą, mergina net neįtaria.

Inspekcija tikrino ir baudė

"Didžiojo žaidimo" organizatoriai Lietuvoje veikia jau daug metų. Nuo pat 2005-ųjų jie yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) darbuotojų taikiklyje.
2005 metais atlikusi tikrinimą inspekcija nustatė, kad organizuojant "Didįjį žaidimą-1" buvo pažeistas įstatymas, nes pasiskundusiųjų duomenys buvo tvarkomi be jų sutikimo. Šie žmonės nebuvo informuoti, iš kokių šaltinių duomenys buvo gauti.

"Didžiojo žaidimo" organizatoriai Asmens duomenų valdytojų valstybės registre buvo nurodę, kad žaidimo dalyvių duomenis gaus tik tiesiogiai iš šių duomenų subjektų.

Už pažeidimus bendrovė buvo nubausta administracine tvarka. Po metų šalies gyventojų pašto dėžutes vėl užplūdo žaidimo laiškai.

Tada VDAI atliko prevencinį tikrinimą. Organizatoriams buvo liepta sunaikinti neteisėtai naudojamus duomenis ir užtikrinti, kad ateityje jie būtų tvarkomi laikantis įstatymo reikalavimų. VDAI buvo raštu informuota, kad nurodymas įvykdytas.

2009 metais situacija pasikartojo. Paaiškėjo, kad duomenis apie žmones žaidimo organizatoriai gaudavo iš telefono knygų. Tada VDAI nurodytus pažeidimus pripažino ir teismas.

Klausė apie prezidentinę pensiją

2012 metais inspekcija vėl gavo skundų dėl "Didžiojo žaidimo-12". Šį kartą buvo nustatyta, kad organizatorius buvo gavęs sutikimus tiesioginei rinkodarai.

Kaip pranešė VDAI direktorius Algirdas Kunčinas, organizuojant "Didįjį žaidimą-12", buvo platinama anketa "Kaip galėčiau gauti prezidentinę pensiją?"

"Asmenys, pageidavę dalyvauti žaidime, galėjo užpildyti tokią anketą, nurodydami savo asmens duomenis: vardą, pavardę, adresą, gimimo datą, telefono numerį. Žaidimo dalyviai buvo supažindinti su taisyklėmis. Anketą pildęs asmuo sutiko, kad jo asmens duomenys būtų įrašyti į dalyvių duomenų bazę ir tvarkomi žaidimo organizatoriaus įmonių grupės bei jų partnerių tiesioginės rinkodaros pasiūlymų siuntimo tikslais. Tai darant vadovautasi įstatymu. Anketoje buvo pateikta informacija, kad asmuo turi teisę bet kada atšaukti savo sutikimą tvarkyti asmens duomenis, apie tai pranešant organizatoriui", – pranešė VDAI.

Apie tai, kad šiemet pašto dėžutes vėl užtvindė analogiški laiškai, inspekcija kol kas informuota tik telefonu. Žmonės piktinosi laiškais, kuriuose raginama įsigyti knygą, dalyvauti žaidime ir laimėti piniginių prizų. Skambinusieji norėjo ir pasikonsultuoti.

VDAI Informacijos ir technologijų skyrius vedėja Aušra Gučienė teigė, kad 2012 metų patirtis leidžia spėti, jog ir šiemet "Didžiojo žaidimo" organizatoriai nebus nusižengę įstatymui.

Kol kas inspekcija tyrimo nepradėjo, nes negavo nė vieno oficialaus skundo. Jeigu VDAI darbuotojai manys, kad būtina, gali atlikti prevencinį patikrinimą.

"Daugiau panašių atvejų su kitomis firmomis neturime", – teigė A.Gučienė.

Gali tiesiog paskambinti

Pokalbiams su interesantais "Didžiojo žaidimo" organizatoriai yra pasisamdę konsultantus. Su žiniasklaidos atstovais bendrauti įgaliotas bendrovės
"Viešųjų ryšių technologijos" darbuotojas Kęstutis Gečas.

Šis patikino, kad kiekvienas, kuris nenori dalyvauti žaidime, laiškus su pasiūlymais gali tiesiog išmesti ir į juos niekaip nereaguoti.

Pasak jo, vokai su užrašu "Taip" reiškia, jog asmuo nori dalyvauti žaidime ir įsigyti prekę, o kompanija jau yra apmokėjusi šio laiško siuntimą.

Vokai su neigiamu atsakymu reiškia, jog dalyvis nori dalyvauti žaidime dėl prizų, bet nenori įsigyti prekių, todėl laiškai nėra apmokėti.

Paklaustas, iš kur gaunami žmonių duomenys, K.Gečas teigė šį klausimą išgirstąs dažniausiai ir atsakys į jį tradiciškai – duomenys gaunami iš įvairių šaltinių.

"Bendrovė vykdo akcijas – apklausas. Pavyzdžiui, anketas pasiūloma užpildyti pašto skyriuose. Tai yra vienas dažniausiai naudojamų būdų gauti dalyvių asmens duomenis. Kai kurie asmenys yra gavę pasiūlymų dalyvauti žaidime anksčiau, dabar jiems vėl siunčiami šie laiškai. Žmonės apie tai dažniausiai tiesiog pamiršta. Jeigu norima sužinoti, iš kur gauti šie duomenys, 99 proc. tikrumu į šį klausimą atsakoma, – tikino K.Gečas.

Pasak jo, bet kuris norintis nebegauti panašių laiškų gali paprasčiausiai paskambinti. Tiesa, reikėtų sukonkretinti, ar žmogus pageidauja nedalyvauti žaidime tik šįkart, ar norėtų niekada daugiau negauti laiškų, o jo duomenys būtų ištrinti iš įmonės duomenų.

Dovanas perka iš pelno

Daugelis atsisakančiųjų dalyvauti žaidime baiminasi būti įvelti į sukčių pinkles ir norėtų žinoti, iš kokių pajamų perpus pigiau knygas pirkti siūlantys "Didžiojo žaidimo" organizatoriai įsigyja brangius prizus bei sumoka dešimtis ar net šimtą tūkstančių litų siekiančius laimėjimus.

"Parduodama prekes įmonė uždirba tam tikrą pelną. Verslo modelis yra toks, jog dalis jo pasiliekama, dalis skiriama prizams, kad žmonės gautų papildomą naudą. "Didžiajame žaidime" galima įsigyti ne tik knygų, bet ir muzikos kolekcijų, įvairiausių grožio, sveikatos ir buities prekių. Pasiūlymai su kitomis prekėmis siunčiami, kai tampa aišku, kuo žmogus domisi", – patikino K.Gečas.

Įmonės atstovas paaiškino, kad bendrovė "Arpresa" dirba tik Lietuvoje. Ji bendradarbiauja su įmone "Reader‘s Digest", kuri veikia nuo 1922 metų daugiau kaip 80-yje pasaulio šalių, Latvijoje panašų projektą vykdo "Grand Prix".

Komentaras

Vytautas Jurkevičius

Vyriausiojo Klaipėdos apygardos prokuroro pavaduotojas

Žmonės turėtų labai pagalvoti, kai pildo visokias anketas, loterijų lapelius ar atsakydami į apklausų klausimus. Panašu, kad lietuviai dar tik mokosi, kaip saugoti savo asmens duomenis, nepaisant daugybės skaudžių atvejų, kai žmonės nukentėjo. Užsienio valstybėse asmens duomenys saugomi kur kas labiau, bet koks prašymas juos atskleisti pasitinkamas nepasitikėjimu.