Klaipėdietis pasipiktino valdininkų požiūriu: oro kokybė – nė motais?

Klaipėdietis, gyvenantis privačių namų kvartale Mokyklos gatvėje ir kenčiantis dėl nuolatinės oro taršos, kurią sukelia nežinia kuo namus šildantys kaimynai, pasipiktino savivaldybės požiūriu į problemą. Esą valdininkai, užuot ėmęsi konkrečių veiksmų blogybei šalinti, informavo, jog laukia naujų direktyvų.

Pretenzija miesto valdžiai

Pats savo privatų namą dujomis šildantis klaipėdietis Kęstutis mano, kad ir kiti kaimynai turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu, nes kietojo kuro tarša jau tampa nebepakenčiama.

"Neseniai vėlai naktį grįžau iš komandiruotės, įvažiavau į savo kiemą ir pagalvojau, kad kažkur kilo gaisras. Pasirodo, taip dūmija kaimynystėje esančių senų namų kaminai. Kvėpuoti nėra kuo. Todėl ir kreipiausi į miesto vadovybę, kad kažką darytų, juk XXI a. gyvename. Ir turiu teisę gyventi netaršioje aplinkoje", – kalbėjo Kęstutis.

"Sprendimo reikia šiandien, o ne rytoj. Pavyzdžiui, Vokietijoje židinio negali eksploatuoti, jei kaminkrėtys neišdavė pažymos. Ir ta pažyma reikalinga kiekvienais metais. O pas mus kas kontroliuoja, kuo žmonės šildo savo privačius namus? Kaip kovoti su kaimynu, kuris neaišku ką degina savo krosnyje?" – klausė pasipiktinęs klaipėdietis.

Kęstutis kreipėsi į Klaipėdos merą ir savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų parengta tvarka ir inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių eksploatacija be individualių filtravimo priemonių.

Biurokratų atsakymas papiktino

Klaipėdietis atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje nėra nė vienos institucijos, kuri vestų apskaitą ir tikrintų, ar tinkamu kuru šildosi gyventojai.

Kęstutis teigė nepastebėjęs ir nė vieno filtravimo įrenginio ant šių gyventojų kaminų.

Vis dėlto savivaldybės atstovų atsakymas buvo ne toks, kokio tikėjosi klaipėdietis.

"Dėkojame už rūpinimąsi švaresne miesto aplinka bei pateiktus argumentus dėl kūrenimosi kietuoju kuru. Tačiau ši problema yra ne tik Klaipėdos mieste, bet ir kituose miestuose. Pagal LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, Energetikos ministerija yra įpareigota parengti "Kietojo biokuro kokybės reikalavimų (…) biokurui ir kitų rūšių kurui, nustatymą ir taikymą ir jų laikymo kontrolės užtikrinimą", – Kęstučiui rašė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Violeta Gutauskienė.

Dar pridūrė, kad "oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonėse Urbanistikos skyrius įpareigotas rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą atnaujinti Energijos rūšies ir naudojimo šildymui specialųjį planą".

"Tai ne atsakymas, o pasityčiojimas, cinizmo viršūnė. Atsakymo esmė ta, kad Vasiukus statys kažkada arba visai nestatys. Dabar jie planuoja pasidaryti kažkokį planą. Galbūt inventorizuos įrenginius. O kokiu būdu jie tai darys? Čia įžvelgiu politiką – pataikavimą masėms, todėl ir leidžiama tokia savivalė. Pagal Viešojo administravimo įstatymą, problema turi būti sprendžiama. Aš tą problemą išdėsčiau. O gavau niekinį atsakymą ir ketinu jį skųsti teismui", – tvirtino Kęstutis.

Akcija – be naudos?

Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.

Aplinkosaugininkų teigimu, piliečiai aktyviai praneša apie atliekų deginimą̨.

Šio pobūdžio pranešimų pernai gauta 1 348, 2017 m. – 1 177.

Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės teigimu, dalis šių pranešimų nepasitvirtina.

"Atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų deginimui, nuo spalio 1 iki lapkričio 30 d. visoje Lietuvoje organizuojama aplinkosaugos akcija "Kaminukas", per kurią vykdoma sustiprinta neteisėto atliekų deginimo kontrolė bei aplinkos taršos prevencija", – teigė I.Krikštopaitytė.

Ši akcija buvo vykdyta ir šių metų pavasarį. Nuo vasario 1 iki kovo 31 d. Lietuvoje aplinkosaugininkai surengė 193 reidus, per kuriuos patikrinta 500 fizinių asmenų ir 470 ūkio subjektų.

Per surengtus reidus nustatyti 126 pažeidimai ir paskirta baudų, kurių bendra suma siekia 5 710 eurų.

Dažniausiai asmenys bausti už atliekų (skudurų, plastiko, tepalų) deginimą, atliekų apskaitos nevedimą, atliekų nerūšiavimą, surinktų pavojingų atliekų bakelių netinkamą ženklinimą arba neženklinimą.

Daugiausia pažeidimų fiksuota Šiaulių (60), mažiausiai – Klaipėdos (1), Utenos (3), Alytaus (3) ir Panevėžio (4) regionuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

v

v portretas
Aš tai nesuprantu visa amžiu žmones naudoja kieta kurą šildymui ir buvo gerai , dabar keliasi i tuos kvartalus tie ale turtuoliai ir pradeda reguliuoti savo taisykles .Aš manau prieš keliantis reikėjo pasidomėti kuo kaimas kūrena krosnis ir kuo kvėpuoja .Juk tai tu atsikeli gyventi ir matai kaip kaimynas gyvena o kad kaimynui gerai ir jisai neturi gal tiek pinigu kitokiems pečiams ar dujoms įsivesti tai ką tada jam tu siulai išsikraustyti.Gražus butu gestas kaimynui padėti jei esi milijonierius o nepilti purvo atsikvošekit jus

Paprastas

Paprastas portretas
Labai gaila, kad uz nusauta biurokrata neduoda premijos. Iskreipta ta musu demokratija ir savivalda.

KLB

KLB portretas
Ka kalbeti apie vienbucius ar dvibucius namus,kai net 20-30butu namuose dar kurenama anglimis ar visokiu slamstu.Kai orai atvesta,pasivaiksciokit rytais ar diena tarp Vetrunges ir Gandraliskiu link Minijos gatves,tai suprasit kas yra anglies dumas.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių