„Jau seniai sakiau, kad Klaipėda nusipelno turėti stiprų medicinos paslaugų kompetencijos centrą, kuris galėtų teikti visapusiškas paslaugas gyventojams. Dažnai girdime apie situacijas, kai nesulaukiama gydytojų konsultacijų arba jų laukiama labai ilgai, ieškant reikiamos paslaugos tenka blaškytis po visą miestą, o galiausiai lieka tik mokami vizitai. Tai skubiai spręstinas klausimas. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi pokyčiai – reali galimybė sutelkus miesto gydymo įstaigų resursus teikti platų gyventojams reikalingų paslaugų spektrą. Šiandien galėtume pastatyti naujausius ir moderniausius pastatus, jei turėtume tam lėšų ir reikiamą kiekį gydytojų. Specialistų trūkumas – pagrindinė problema, kodėl žmonėms tenka laukti eilėse. Ir tai yra valstybės problema, kuri kuo toliau, tuo labiau gilėja, o žmonės pagrįstai skundžiasi. Valstybė turi priimti skubius sprendimus“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Apsisprendus inicijuoti sveikatos centro kūrimą, būtų vertinamos savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų galimybės teikti numatytas paslaugas, procese kviečiami dalyvauti ir privatūs sveikatos priežiūros centrai. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytos paslaugos gyventojams turės būti suteikiamos nemokamai.

Kokias pirminio ir antrinio lygio paslaugas savivaldybė turi užtikrinti per sveikatos centrą, nurodoma minėtame apraše. Sąraše – šeimos medicinos, psichikos sveikatos priežiūros, odontologijos, radiologijos, rentgeno diagnostikos, ultragarsiniai, endoskopiniai tyrimai, gydytojų specialistų konsultacijos, pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, dienos stacionaro ir kitos pilnavertiškam sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimui reikalingos paslaugos.

„Šiame kontekste būtina įvertinti ir sveikatos priežiūros įstaigų pastatus – kiek jie realiai tinkami numatytoms paslaugoms teikti, kokių reikėtų pokyčių. Nepriėmus sprendimų, kuria strategine kryptimi bus vystomos ambulatorinės paslaugos, negalime aklai statyti naujų pastatų, o esamus palikti be priežiūros ir investicijų. Galiu tvirtai teigti, kad iki šiol buvo nepakankamai rūpinamasi turimu savivaldybės turtu“, – sako meras.

Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybos projektas nėra išbrauktas iš savivaldybės strateginio plano. Tai nėra ir negali būti vienasmenis sprendimas – turi būti įvertinta visuma ir tik taryboje priimtas galutinis sprendimas dėl tolimesnių veiksmų. Pastaruoju metu skleidžiamas teiginys, kad šiuo klausimu jau priimti sprendimai, neatitinka tikrovės. Anot mero, tokie veiksmai ne vienija ir sutelkia bendruomenę, o skaido ir kelia bereikalingas įtampas.

„Kalbant apie naują Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pastatą – akivaizdu, kad bendrabutyje daugiau nei du dešimtmečius įsikūrusiai gydymo įstaigai ne vieta, tačiau, ar naujas pastatas tikrai patenkins poreikius, turime įvertinti būsimų Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamų pokyčių kontekste. Klausimų kelia ir projekto įgyvendinimo kaina, ir statybai parinkta vieta, kuri nėra patogiai pasiekiama viešuoju transportu. Tokias indikacijas girdėjome viešumoje iš klaipėdiečių ir panašu, kad jos turi pagrindo“, – diskusijų keliančius aspektus vardija meras.

Meras pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus tvarkos aprašą, reglamentuojantį sveikatos centrų kūrimo klausimus, dabar pats metas įvertinti situaciją ir apsispręsti tiek dėl tokių centrų kūrimo, tiek kokybiškoms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros. Bet kokios pertvarkos turi būti vykdomos labai atsakingai įvertinus situaciją. Anot A. Vaitkaus – Klaipėdoje įvykęs ligoninių sujungimas rodo, kad tinkamai nepasirengus reorganizacijos procesui, šiuo metu turime daugiau neigiamą nei teigiamą efektą.

„Lankydamasis Vilniuje sveikatos apsaugos ministrui išsakiau jau dabar matomas labai rimtas grėsmes. Po ligoninių sujungimo netekome apie 50 gydytojų, nors jų ir taip trūko. Finansinis nuostolis po trijų ligoninių sujungimo pirmąjį ketvirtį – 3 milijonai eurų, tad klausimas, kokį rezultatą turėsime metų pabaigoje. Prieš pertvarką girdėjome patikinimus, kad Klaipėdos universiteto ligoninė gaus šimtamilijonines investicijas, kad bus statomas naujas priėmimo skyrius, tačiau iki šios dienos tai net nepradėta įgyvendinti, o apie gaunamas lėšas apskritai nebevyksta kalbos. Asmeniškai ne kartą įvairiuose posėdžiuose ir susitikimuose kalbėjau apie tai, kad darant pertvarkas turi būti parengta strategija ir veiksmų planas. To nėra padaryta iki šios dienos, todėl vietoje teigiamo efekto šiandien turime augančias grėsmes, kad pacientai nebus tinkamai aptarnauti. Esu dėkingas, kad ministras pažadėjo liepos mėnesį su ministerijos vadovybe atvykti į Klaipėdą ir spręsti išvardintas problemas“, – sako A. Vaitkus.

Meras akcentuoja, kad sveikatos centrų kūrimas turi būti vykdomas tik įvertinus visumą. Kadangi procese dalyvautų savivaldybės pavaldumo įstaigos, šiuo atveju, skirtingai nei vykdant ligoninių pertvarką, daugiau galių ir atsakomybių teks savivaldai.

Vadovaujantis SAM tvarkos aprašu, Klaipėdos mieste sveikatos centras būtų kuriamas funkcinio bendradarbiavimo būdu, procese galėtų dalyvauti Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos miesto poliklinika, Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos psichikos sveikatos centras, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, ambulatorines paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartis taip pat galėtų teikti Klaipėdos vaikų ligoninė, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė, 19 Klaipėdos mieste veikiančių privačių pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų bei kitos privačios gydymo įstaigos, kurios atitiks reikalavimus bei išreikš ketinimą dalyvauti sveikatos centro veikloje.