Oficialioje Skulptūrų parko atidarymo ceremonijoje miesto meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad per renovaciją pavyko rasti sutarimą, išsaugojant didelį skaičių parko medžių.

Miesto vadovas pridūrė – kai po 1975 m. šioje vietoje buvo sunaikintos miesto kapinės, teritorija ilgainiui tapo labiau parku nei kapinėmis.

Rekonstruojant buvo palikti garbingų klaipėdiečių senieji paminklai, išliko senasis kapinių takų tinklas.

J. Genys kalbėdamas apie tai, kai prieš daugiau nei 200 metų šio dabartinio parko vietoje buvo atidarytos miesto kapinės, jau tada jos buvo projektuotos kaip kraštovaizdžio architektūros objektas.

„Kaip tik XIX a. Europoje jau plito idėja, kad kapinės turi būti iškeltos iš miestų, o senosios taptų pasivaikščiojimų vieta. Tai Klaipėda dabar iš esmės grįžta prie šios minties. Mes lyg ir tęsiame parko ir rekreacinės zonos tradiciją, neignoruojant kapinių“, – teigė J. Genys.

Ši erdvė esą yra didelis lobynas istorikams ir turizmo organizatoriams, kalbant apie praeitį.

J. Genio teigimu, šioje vietoje per visą kapinių veikimo laikotarpį buvo palaidota apie 40 tūkst. žmonių.

„Čia yra visa Klaipėdos istorija, pradedant J. Sembritzkiu, J. L. Wieneriu, H. Gerlachu ir daugybe kitų garsių žmonių, kurie yra tarsi mūsų istorijos archyvas“, – kalbėjo J. Genys.

Šis parkas ženklina dar ir kitą Klaipėdos istorijos dalį. Jo teritorijoje yra išlikęs šansas – gynybinis įtvirtinimas, vieta patrankai, fortifikacinis įrenginys, liudijantis dar senesnį istorinį miesto laikotarpį, kai čia nebuvo kapinių.

„Tiesą sakant, čia glūdi ir dar senesnės istorijos pradžia. XVIII a. vidurio miesto planuose ant kalvelės yra pažymėtos kapinaitės, nors tuometę šitą teritoriją mes įvardijome kaip priemiesčio zoną“, – pasakojo muziejaus direktorius.

J. Genys pabrėžė, kai Skulptūrų parko erdvė bus papildyta iškilaus miestiečio Adomo Brako paminklu, o greta palaidotų 1923 m. sukilėlių atguls sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai, šios vietos erdvė įgaus papildomų istorinių prasmių.