Nori įamžinti įkūrėjus
Grupės nariai yra miesto praeities žinovai, paveldo specialistai bei kultūros veikėjai, tad kiekvienas siūlymas sulaukė įvairių vertinimų.
Broliai pranciškonai jau seniai kalba apie norą įamžinti mūsų miesto įkūrėjų atminimą.
Todėl grupės narių prašyta pritarti idėjai pastatyti paminklą tiems, kas 1252 metais rugpjūčio 1 dieną pasirašydami sutartį numatė Memelio ir Dangės upių santakoje statyti pilį bei prie jos per dvejus metus įkurti miestą.
Tai buvo Kuršo vyskupas Henrikas ir Vokiečių ordino vietininkas Livonijoje Eberhardas fon Zeine.
Kaip atrodys paminklas ir kurioje vietoje jis galėtų atsirasti – ateities siūlymų bei svarstymų reikalas. Grupė idėjai pritarė, tuo labai pradžiugindama brolius pranciškonus Benediktą ir Astijų.
Galima tikėtis, kad šis paminklas atsiras kažkur piliavietės prieigose ar net teritorijoje. Kol kas kalbama ir apie plotą, kuris gali ištuštėti, jei bus nugriautas viešbutis „Astra“ Pilies gatvės pradžioje.
Siūlymus vertino nevienodai
Kitais metais įkūrimo 90-metį švęsiančios Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgos ketina įamžinti šią datą paminklu Klaipėdoje. Tam pinigų skirs Krašto apsaugos ministerija.
Numatoma, kad tai bus karinių jūrų pajėgų kario, vilkinčio tarpukario uniforma, skulptūra. Tikėtina, kad šis paminklas atsiras prie Danės krantinės.
„Visi darbai turi būti daromi“, – ragino posėdį vedusi nepamirštamais posakiais garsėjanti Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė.
Visi darbai turi būti daromi.
Mieste vis dažniau kalbama apie Prūsijos karalienės Luizės (1776–1810 m.), karaliaus Frydricho Vilhelmo III žmonos, atminimo įamžinimą.
Skulptorius Klaudijus Pūdymas siūlo paminklą šiai istorinei asmenybei pastatyti skvere tarp J. Karoso muzikos mokyklos ir „Viktorijos“ viešbučio. Tikėtina, kad menininkas norėtų sukurti jos skulptūrą.
Darbo grupės nariai sutarė, kad karalienės Luizės paminėjimas 2026-aisiais dar bus plačiai aptariamas. Todėl kol kas paminklo idėjai nepritarta.
Lietuvos jūrininkų sąjungos ir asociacijos „Jūros veteranai“ narys Kazimieras Povilaitis siūlo įamžinti pirmo lietuviško laivo „Jūratė“ kapitono Juozo Andžejausko atminimą.
Dar 1921 metais kapitono laivas į Klaipėdos uostą įplaukė su Lietuvos trispalve. Liepojos uoste tragiškai žuvęs kapitonas J. Andžejauskas 1938 metais buvo palaidotas Klaipėdos miesto kapinėse, kurios vėliau paverstos Skulptūrų parku. Tiksli kapitono kapo vieta nežinoma.
Aptardami galimybę įamžinti šio kapitono atminimą grupės nariai iš esmės pritarė šiai idėjai. Tai galėtų būti simbolinė antkapinė plokštė jau kuriamame memoriale prie Trilapio gatvės.
Lina Šukytė-Korsakė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
M. K. Čiurlionio neįamžins
Kitąmet visa Lietuva minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų gimimo sukaktį.
Klaipėdos mero patarėjas kultūros klausimais Mantas Macikas siūlo kitais metais uostamiestyje skelbti dailininko ir kompozitoriaus simfoninės poemos „Jūra“ metus. Taip siekiama autoriaus gimimo sukaktį priartinti prie Klaipėdos, su kuria M. K. Čiurlionis neturėjo jokio ryšio.
Nors dauguma grupės narių pritarė šiai idėjai, vis tik pripažinta, kad tai nėra įprasta.
Jokio paminklo ar kito atminimo ženklo mieste ta proga nesiūloma įrengti. Tokių metų įprasminimu galėtų tapti meno projektai, paskaitos ir koncertai.
Naujausi komentarai