Klaipėdoje norą renovuotis šiuo metu yra pareiškę daugiau nei šimto namų gyventojai. Dalyje pastatų jau vyksta darbai. Uostamiesčio valdžios atstovai pabrėžia, kad renovacija tikrai nenuvils.

Nuostoliais rūpinsis administratoriai

Pagal naująją renovacijos programą namus nusprendusiems renovuoti 24 namams miesto taryba paskyrė administratorius. Jais tapo pastatus prižiūrinčios namų valdos.

Savivaldybėje sudarytas renovacijos programos įgyvendinimo priežiūros komitetas. Jis kas ketvirtį informuos miesto tarybą apie darbų eigą.

Su programos įgyvendinimo administratoriais savivaldybė sudarys sutartis, kur bus numatyta  jų atsakomybė už galimus nuostolius.

Administratoriai galės būti keičiami, jei iš banko bus gauta informacija, kad netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Savivaldybė rengia dokumentus Būsto ir energetinio taupymo agentūrai, kad ši pritartų darbams.

Rengiama sutartis ir administratoriams. Ją pasirašę jie galės pradės rengti susirinkimus su gyventojais dėl galutinio apsisprendimo dalyvauti renovacijai.

Už savivaldybę mokės valstybė

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad investiciniai projektai parodė, jog atnaujinus namus, būtų sutaupyta 66 proc. šilumos.

Apie 80 proc. sutaupytų lėšų būtų nukreipta investicijoms padengti. Tai sudarytų apie 2,08 mln. litų namui per metus.

Įgyvendinus programą atrinktuose namuose bus atlikta investicijų vidutiniškai už 21 mln. litų. Visuose pastatuose pavykus sutaupyti 40 proc. šilumos, valstybės parama siektų 9,129 mln. litų.

Anot L.Dūdos, valstybė yra įsipareigojusi apmokėti investicijas į savivaldybėms priklausantį turtą.

Programoje dalyvaujančiuose namuose yra 67 savivaldybei priklausantys butai ir 3 negyvenamos patalpos. Valstybės investicija į savivaldybės turtą būtų apie 1,48 mln. Lt.

Renovacija – ne rinkimai

Antro etapo metu vykdyti renovaciją per savivaldybę norą išreiškė 6 daugiabučiai namai. Trys iš jų yra įkūrę bendrijas, tris prižiūri administratoriai.

L.Dūda pabrėžė, kad dar daugiau namų namus ruošiasi atnaujinti ne per savivaldybę, o tiesiai per Būsto ir energetinio taupymo agentūrą. Tokių Klaipėdoje yra 80. Darbai jau vykdomi 12.

„Gyventojai turi teisę patys pasirinkti, ar renovaciją nori vykdyti per savivaldybę, ar per tiesiai per Būsto ir energetinio taupymo agentūrą“, – tvirtino direktorius.

L.Dūda dar kartą priminė, kad gyventojai, vykdydami namo renovaciją per savivaldybę, sutarties su banku nepasirašo. Tą daro programos administratorius. Jis tampa atsakingu už visą lėšų grąžinimą bankui.

Vykdant renovaciją tiesiai per Būsto ir energetinio taupymo agentūrą sutartį su banku pasirašo gyventojai. Bankai prižiūri lėšų grąžą už renovacijos darbus. Administratoriai tuo nesirūpina.

Planuojama, kad realūs 24 namų renovacijos darbai prasidės balandžio viduryje. Iš viso Klaipėdoje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų.

„Renovacija – ne Seimo rinkimai. Gyventojų išrinkti Seimo nariai gali nuvilti, o renovacija – tikrai ne“, – pabrėžė L.Dūda.