Klaipėdoje investuotojus atbaido dirbtinai sukeltos sklypų kainos

Uostamiesčio plėtrą ir ypač gyvenamųjų namų kvartalų statybą stabdo ne tik sunkmetis, bet ir įtartinai per didelė parduodamų žemės sklypų kaina.

Pabrango 6 mln. litų

Savivaldybė šiuo metu aukcionuose galėtų parduoti tris didelius žemės sklypus, kurie skirti gyvenamųjų namų statybai.

Tačiau investuotojus atbaido ne tik sunkmetis, bet ir tai, kad nekilnojamojo turto kainoms žymiai mažėjant, šių sklypų vertė smarkiai padidėjo.

Sklypų pradinę kainą nustato nepriklausomi nekilnojamojo turto ekspertai, kuriuos samdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, mat ji yra valstybinės žemės savininkė, o uostamiesčio savivaldybė ją tik parduoda. Ekspertai parenkami konkurse. Jį šiemet laimėjo viena Vilniaus kompanija.

Savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė neslėpė, kad jai nesuprantama, kaip vertintojai nustato pradinę sklypų kainą.

Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą laukuose už ligoninių miestelio, Savanorių gatvėje esančio 6,2 hektaro ploto žemės sklypas buvo įvertintas 20 mln. 400 tūkst. litų. Šių metų kovą atliktas naujas vertinimas. Atrodytų, kad sklypo vertė turėjo mažėti, mat prasidėjus sunkmečiui nekilnojamojo turto kainos ėmė smarkiai kristi, tačiau tas pats sklypas Savanorių gatvėje buvo įvertintas jau 26 mln. 400 tūkst. litų. Paprasčiau tariant, per aštuonis mėnesius sklypas pabrango 6 mln. litų.

Investuotojai atsitraukė

„Suprantama, kad jo neparduosime. Sklypu pernai domėjosi vieni investuotojai, tačiau kaina jiems buvo per didelė. Jie laukė, kad sklypo vertė šiek tiek sumažėtų ir jei galėtų jį įsigyti. Tačiau kai kaina buvo dar pakelta, investuotojai atsitraukė, o uostamiesčio biudžetas negavo pinigų“, - teigė R.Gružienė.

Manoma, kad naujų sklypų, skirtų statyti gyvenamųjų namų kvartalus, kaina keliama dirbtina. Esą tarp nekilnojamojo turto vertintojų ir jau pradėtų gyvenamųjų namų kvartalų vystytojų gali būti susitarimas. Jo esmė paprasta - vertintojai sukelia naujų sklypų kainą, jų niekas neperka, nestato naujų gyvenamųjų kvartalų ir taip nesudaroma konkurencija realizuoti jau įgyvendintus projektus.        

„Pavyzdžiui, Minijos gatvėje prie Baltijos prospekto tęsinio esančio sklypo vienas aras šiemet kovą įvertintas 9 tūkst. litų, o tuose laukuose, Savanorių gatvėje 6, nustatyta vieno aro kaina siekė 74 tūkst. litų“, - tai, jog gyvenamųjų namų kvartalams skirtų sklypų kaina gali būti sukelta nepagrįstai, skaičiais įrodinėjo R.Gružienė. 

Kaina turėtų džiuginti

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Levita Petrauskienė tvirtino, jog savivaldybė turėtų džiaugtis, kad vertintojai nustato vis didesnę sklypo kainą, mat taip daugiau pinigų gali įplaukti ir į miesto biudžetą.

Du kartus aukcione bandyta parduoti ir prie Šiaurės prospekto esantį, 2,5 hektaro ploto sklypą, kurio paskirtis - gyvenamųjų namų kvartalo statyba. Sklypo pradinė kaina - 8 mln. 900 tūkst. litų.

Dar vienas tokios pat paskirties sklypas, kurio plotas - beveik 7 hektarai, yra suformuotas prie Labrenciškių gatvės. Tačiau jo aukciono skelbti negalima, mat nenustatyta sklypo kaina.

Artimiausiu metu tai ir nebus atlikta, mat valstybė Klaipėdos apskričiai neskyrė pinigų nustatyti žemės sklypų vertę. Vyriausybė parengė nutarimą, kuriame numatyta, jog už tokias paslaugas turės susimokėti sklypą įsigiję asmenys. Tačiau kada šis nutarimas įsigalios - kol kas neaišku.