Nors dar tik vidurvasaris, nemaža dalis mieste augančių kaštonų liko be lapų. Juos nugraužė kaštoninės keršakandės. Su šia problema uostamiestyje susiduriama kasmet.

Įmonės, prižiūrinčios miesto želdinius, direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad minėtos kirmėlės kaštonams kenkia visoje Europoje.

Klaipėdoje keršakandės rūpesčių pradėjo kelti prieš maždaug septynerius metus.

„Liga plinta. Sunku pasakyti, kokiam kaštonų skaičiui pakenkta. Kasmet būna panašus kiekis“, – pasakojo direktorius.

Anot G.Valašino, keršakandės graužia kaštonų lapus ir šie nudžiūsta.

„Viduryje vasaros medžiai lieka rudi. Negražiai atrodo“, – komentavo vadovas.

G.Valašinas pasakojo, kad Vokietijoje naudojamos tam tikros priemonės, kurios padeda apsaugoti kaštonus nuo keršakandžių, tačiau jos yra labai brangios.

Klaipėdoje rudenį deginami sergančių kaštonų lapai. Taip siekiama, kad liga neplistų.

„Žinoma, visų lapų sudeginti nepavyksta. Kaštonai auga ir parkuose, tarp kitų medžių. Neatskirsi vien tik jų lapų“, – teigė direktorius.

G.Valašino teigimu, stengiamasi mažiau sodinti kaštonų, kad liga neplistų. Tačiau kai kurios jų rūšys yra atsparios keršakandėms.

Klaipėdoje vyraujantys medžiai yra liepos ir klevai. Tačiau kaštonų taip pat pakankamai daug. Tai populiarus medis.