Klaipėdoje keltos neįgaliųjų problemos

Seimo narė Monika Ošmianskienė vakar lankėsi Klaipėdoje ir surengė du susitikimus ta pačia tema. M.Ošmianskienė yra Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė, ji gerai žino, su kokiomis problemomis susiduria neįgalūs žmonės, nes pati juda sėdėdama vežimėlyje.

Prisiminė memorandumą

Į vidurdienį vykusį susitikimą ji pakvietė Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Algį Lataką. Po valandos ji norėjo susitikti dar ir su mero pavaduotoju Arvydu Cesiuliu.

Kadangi A.Latakas atostogauja, į rotušę susitikti su seimūne atėjo jį pavaduojantis infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

„Atvažiavau pasikalbėti apie žmonių su negalia problemas ir bendrai socialinę politiką Klaipėdoje. Klaipėdos savivaldybė ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra pasirašiusios memorandumą dėl transporto prieinamumo žmonėms, turintiems negalią. Norėjau pasikalbėti ir apie molų prieinamumą, apie galimybę naudotis ne tik keltais, bet ir kitų laivelių paslaugomis“, – teigė Seimo narė.

Manau, kad Seimo narė išsiveš gerokai daugiau žinių apie Klaipėdą.

Meras pačioje susitikimo pradžioje išreiškė pageidavimą kalbėti konkrečiai, negaištant laiko gerai žinomiems dalykams.

Valandą užtrukusio bendravimo metu sutarta, kad tai, kas prieinama visiems, ir turi būti realiai prieinama visiems. Linkstama prie minties, kad savivaldos sistemoje turi atsirasti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus etatas. Toks darbuotojas kasdien turėtų rūpintis neįgalių žmonių poreikiais.

Prisimintas M.Ošmianskienės minėtas memorandumas, kuriuo įsipareigota kasmet neįgaliesiems pritaikyti po vieną gydymo ir mokymo įstaigą.

Sužinojo daugiau

„Mano įsitikinimu, mieste turėtų nelikti nė vienos viešos įstaigos, į kurią patekti neįgaliesiems būtų problema. Tai – siekiamybė, dėl kurios mes visi sutarėme. Akivaizdu, kad tai užtruks“, – teigė V.Grubliauskas.

Kalbėta ir apie įpareigojimus privatininkams, savais laiveliais plukdantiems per marias keleivius.

Svarstyta, kad žmonėms plukdyti skirti laiveliai, vertinant jų techninę atitiktį, turi turėti įrangą, kuria neįgalūs žmonės galėtų į juos patekti. Tai turėtų atsispindėti ir licencijose.

„Manau, kad Seimo narė išsiveš gerokai daugiau žinių apie Klaipėdą, jos infrastruktūrą, pritaikytą neįgaliesiems. Kalbėjome apie mūsų paplūdimius, pastatus, kai kurias tradicijas renginiuose užtikrinant vietas neįgaliesiems. Mačiau M.Ošmianskienės akyse nustebimą, nes daug kur mūsų šalyje tai paliekama už dėmesio zonos. Kai kurie dalykai mums jau yra kasdienybė, bet iš Vilniaus ne visi matyti“, – kalbėjo meras.

V.Grubliauskas neslėpė, kad jam teko Seimo narei paaiškinti kai kuriuos dalykus, kurių ji iki šiol nežinojo, pavyzdžiui, apie uostą, krantinių priklausomybę ir kas kur uoste vyksta.

Panašu, kad Seimo narė, prisipažinusi nedažnai atvykstanti į uostamiestį, tikrai buvo susidariusi klaidingą nuomonę kai kuriais klausimais. Ji nustebino merą teiraudamasi, ar tikrai Klaipėdoje keleiviai plukdomi iš valčių garažų Smeltalės upelyje. Teko paaiškinti ir kur yra Pilies uostelis ir kokios veiklos ten vykdomos.

Domino atskiros sritys

Į antrąjį susitikimą atėjo ne tik vicemeras A.Cesiulis, bet ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovė Audronė Liesytė, įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Andrius Samuilovas.

Antrojo pokalbio metu kalbėta apie konkrečias problemas ir kaip jos sprendžiamos Klaipėdoje.

Po susitikimo A.Cesiulis pasakojo, kad Seimo narė daugiau klausėsi, kaip mieste sprendžiamos socialinės integracijos problemos, pavėžėjimo paslaugų teikimo niuansai, kiek Klaipėdoje yra neįgalių žmonių, kaip padedama šeimoms, slaugančioms sergančius žmones.

Socialinio taksi vadovė pasakojo apie visą parą teikiamą paslaugą.

„Kalbėjome apie daugelį dalykų. Jautėme nuoširdų Seimo narės domėjimąsi ir reikalų išmanymą. Galime didžiuotis, kad Klaipėdos savivaldybė neįgaliųjų problemų sprendimui skiria kur kas daugiau pinigų, nei nurodo Vyriausybė. Kai kurių dalykų viešnia nežinojo, priminė įsipareigojimą kasmet pritaikyti neįgaliesiems po vieną gydymo ir mokymo įstaigą. Bet dauguma ligoninių, poliklinikų ir kitų sveikatos įstaigų Klaipėdoje šiuo požiūriu jau sutvarkytos“, – pasakojo apie susitikimą su Seimo nare vicemeras.

Uostamiestis gali pagrįstai didžiuotis ne naikinamomis ligoninėmis, kaip tai vyksta kitose šalies vietose, o plečiama ir net statoma nauja poliklinika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valdžiai

valdžiai portretas
O kada valdantieji savo negaliomis susirūpins? Čia darbo - nors vežimu vežk...

to Atsilikėliai

to Atsilikėliai portretas
tai ponas norėtų kad psixai gyventų bendruomenėse o ne tam skirtose med.įstaigose? Jau užtenka mums tų liberalinių naujadarų kai neįgaliuosius taikomasi užmesti eilianims žmonėms o iš jiems prikalusančių paslaugų daryti biznį nešantį nemaus pinigus. Ne keiti ir neigiamai kalbėti apie sovietinių laikų mediciną reikia o GRĄŽINTI VISKĄ KAS BUVO SPECIALIAI SUNAIKINTA( T.Y. BUVUSIĄ VALSTYBINĘ VALDYMO SISTEMĄ IR FINANSAVIMĄ)

Vydune

Vydune portretas
Kreipiamės kelis kartus dėl neįgalaus asmens nuvezimo į Kauno klinikas, nei kartą nesulaukėme pagalbos. Tai mašinos nebuvo, tai laikas netinkamas. Nusivyliau deklaruojamomis paslaugomis
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių