„Kai buvo patvirtintas rezervinių būstų fondas, savivaldybė priėmė sprendimą, kuriam laikotarpiui ir kuriuos karo pabėgėlius turėtume ten apgyvendinti. Karo pabėgėliai turi visas teises, kaip ir Lietuvos piliečiai, jie turi teisę čia laikinai gyventi, deklaruoja pajamas ir turi teisę stoti į eilę socialiniam būstui gauti“, – patikslino viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ vadovas Paulius Lengvinas.
Karo pabėgėliams ukrainiečiams Klaipėdoje prieš dvejus metus buvo suteikti 66 rezerviniai būstai.
Šiuo metu 36-iuose jie dar gyvena.
Su jais buvo sudarytos terminuotos sutartys, jos per dvejus metus tris kartus buvo pratęstos.
Adaptacinis laikotarpis pasibaigė, ir pabėgėliams dabar siūloma naudotis kitomis paramos formomis, tai yra būsto nuomos kompensacija.
Tačiau yra jautrių socialinių grupių, su kuriomis rezervinių būstų nuomos sutartys nebus nutraukiamos. Pavyzdžiui, kai šeimoje du ar daugiau asmenų turi sunkią negalią.
Sutarčių nenutrauks ir su tomis šeimomis, jei jose yra neįgalių asmenų, taip pat su vieniša mama ar tėvu, auginančiais tris ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Visos karo pabėgėlių šeimos, kurioms išnuomoti Klaipėdos savivaldybės rezerviniai būstai ir kurios atitinka minėtas kategorijas, gali teikti prašymus dėl nuomos sutarties pratęsimo, paliekant gyventi rezerviniuose būstuose ir taikant socialinio būsto nuomos mokestį, kol sulauks eilės socialiniam būstui gauti.