- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, minint jau keturioliktąsias buvusio šalies prezidento Algirdo Brazausko mirties metines, aštrėja priešprieša tarp paminklu jį įamžinti siekiančių šalininkų ir tų, kurie Desovietizacijos komisijos prašo įvertinti politiko veiklą komunistų partijoje. Klaipėdoje esą paminklo buvusiam valstybės vadovui gal ir nereikėtų.
Idėja kilo Kaune
Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies prezidentui A. Brazauskui.
Šį pasiūlymą iškėlė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Mero iniciatyva sulaukė kritikos tiek iš Seimo, tiek iš Vyriausybės, o Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes, reikia turėti aiškią strategiją.
A. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas.
Komisija sulaukė prašymo
Panašu, jog paminklo A. Brazauskui nenorėtų ne tik dalis valdžios atstovų, bet ir paprastų piliečių.
„Elta“ rašė, jog desovietizacijos komisiją ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centrą pasiekė gyventojo laiškas, kuriuo prašoma įvertinti „A. Brazausko veiklą okupuotoje Lietuvoje veikusioje komunistų partijoje“.
Į institucijas kreipęsis asmuo pažymėjo, kad A. Brazausko sekretoriavimo komunistų partijos Centriniame komitete metu buvo persekiojami ir terorizuojami okupuotos Lietuvos piliečiai.
„Todėl, kaip teigiama gyventojo kreipimesi, A. Brazausko pergalė demokratiniuose prezidento rinkimuose neatperka jo ankstesnės nusikalstamos veiklos, veikiant Lietuvos komunistų partijoje“, – rašė „Elta“.
A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas.
Komunistų buvo daug
Klaipėdietis politikas, psichologas ir rašytojas Vytautas Čepas mano, jei kauniečiai nori to paminklo ir taryba tam pritarė, tegul stato.
„Klaipėdoje kažin, ar tokio paminklo reikėtų, yra kitų pagerbimo formų. Tačiau įamžinti jį kaip prezidentą gal ir vertėtų. Jis vis dėlto buvo šalies vadovas, išrinktas žmonių. Kaip bebūtų, A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas. Daug yra buvusių komunistų, bet reikia vertinti, ką tas žmogus padarė. O šiaip tai mes visi esame nusidėję Lietuvai“, – dėstė klaipėdietis.
Anot V. Čepo, šis klausimas dabar yra pernelyg sureikšmintas. Tačiau, kalbant apie vieno ar kito asmens įamžinimą, turi praeiti tam tikras laikas.
„Man teko su A. Brazausku ne kartą bendrauti ir Klaipėdoje, ir Maskvoje, ir Vilniuje. Kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, jis buvo tuometės premjerės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. Buvo labai kvalifikuotas, jis palaikė Klaipėdos universiteto steigimą. K. Prunskienei jis patarė, kad pritartų steigimui, ir dokumentai buvo pasirašyti“, – prisiminė V. Čepas.
Daug ką reikėtų įamžinti
Klaipėdiečio manymu, uostamiestyje ir be A. Brazausko yra nemažai iškilių vietinių asmenybių, kurios nepelnytai pamirštos ir vertos didesnės pagarbos.
„Jaunimas dabar mažai žino net apie 30 metų senumo įvykius. Įamžinti daug ką vertėtų, bet reikėtų pagalvoti apie laiką, vietą ir formą. Kodėl neįamžiname legendinio aktoriaus Vytauto Paukštės? Kodėl neįamžiname režisieriaus Povilo Gaidžio atminimo? Juk tai žmonės, kurie buvo šviesuliai visą sovietmetį, jie kėlė mūsų dvasią, neleido visiškai sulįsti į alaus bokalą. Tokių asmenybių buvo ir daugiau, tai buvo žmonės, kurie formavo klaipėdiečių mentalitetą“, – kalbėjo V. Čepas.
Jo teigimu, labai nenusidėtume, kokia nors forma įamžindami ir A. Brazausko atminimą, juolab kiek Lietuvoje stovi paminklų karaliams ar kunigaikščiams, kurie šiandien, ko gero, būtų teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
„Laikas keičia istorijos sampratą. Atsisakykime kunigaikščių Vytauto, Gedimino, visų didikų, kurie vienas kitą nuodijo ir žudė, ir kas liks? Istorine prasme ir taip esame skurdoki. Tad įamžinti tam tikrus asmenis reikia atsargiai ir reikėtų tai daryti su tam tikra pagarba“, – įsitikinęs V. Čepas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Savaitgalį „The Tall Ships Races 2024“ burlaiviai įveikė pirmąjį lenktynių etapą Helsinkyje
Birželio 30 d. „The Tall Ships Races“ didieji burlaiviai iškilmingai išskleidė „The Tall Ships Races“ bures ir gavo lenktynių startą atviroje Baltijos jūroje. Išplaukė 41 burlaivis, iš kurių –&nb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės22
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...
-
Kviečia surasti geriausią vadovą Palangos senajai gimnazijai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia surasti Palangos senajai gimnazijai patį geriausią vadovą. ...
-
Pajūrio miškuose – nemalonūs pėdsakai: neretai poilsiautojai čia atlieka gamtinius reikalus12
Miškai prie Klaipėdos, kurių takais klaipėdiečiai kasdien pėdina prie jūros, yra ir kvapnūs, ir gražūs. Tik kai kuriems jie – dar ir vieta nusilengvinti. ...
-
Poilsis palapinėje – dar neužmirštas
Žmonės renkasi atostogas praleisti skirtingai: vieni poilsiauja sodybose, kiti išskrenda į šiltuosius kraštus, treti renkasi ekstremalų poilsį. Vienintelis Klaipėdoje esantis kempingas vis dažniau sulaukia poilsiautojų, kurie atvyk...
-
Vaikų ir jaunimo dienos centras „Liberi“ atidaro filialą pietinėje Klaipėdos dalyje1
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partnere nevyriausybine organizacija VšĮ „Liberi“ 2020 m. pateikė ir laimėjo paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prio...
-
Klaipėdos kultūros magistrai – B. Lauciuvienė, B. V. Karaciejus ir K. Pūdymas3
Paskelbti trys Klaipėdai nusipelnę kultūros žmonės – ilgametė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, fotografas Bronius Vytas Karaciejus ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Jiems šiemet per miesto gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, bu...