Pasiliko žiemoti
Klaipėdiečiai nusprendė pasirūpinti degtukų dėžutės dydžio gyvūnėliu ir jam surado namuose tinkamą žiemojimui buveinę.
„Vizualiai vertinant, tai viena iš keturių dabar aptinkamų šikšniukų rūšių Lietuvoje. Iki šiol buvo manoma, kad šikšniukai mūsų šalyje nežiemoja. Bet tai jau yra antras aptikimo atvejis žiemą. Ir tai yra unikali žinia“, – džiaugėsi Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.
Jis tikino, kad klaipėdiečiai yra jautrūs laukiniams gyvūnams, tad specialistai dažnai sulaukia pranešimų iš pajūrio.
„Šikšnosparniai dažniausiai išskrenda į pietus. Bet būna, kad jų pasilieka žiemoti. Žmonės klausė, kaip jiems pasielgti, kad nepakenktų šikšnosparniui. Labai nudžiugome, kad tai galėtų būti šikšniukas. Pernai Lietuvoje kaip tik buvo atrasta ketvirtoji šikšniukų rūšis – Kulio šikšniukas“, – pasakojo D. Makavičius.
Kulio šikšniukas buvo rastas Kopgalyje. Istoriškai Lietuvoje iki tol buvo žinomos tik trys šikšniukų rūšys – šikšniukas mažylis, šikšniukas nykštukas ir Natuzijaus šikšniukas.
„Šios rūšys yra tolimieji migrantai – šikšniukai skrenda iki Olandijos, Belgijos, Vokietijos. Buvo toks atvejis, kai šikšniukai į Lietuvą sugrįžo statybinių medžiagų siuntoje. Juos parvežė, nebereikės jiems skristi“, – pasakojo D. Makavičius.
Tampa labai prieraišūs
Šikšnosparniai – unikalūs gyvūnai, jie gyvena apie 40 metų, o jų nėštumas trunka devynis mėnesius.
„Šikšnosparniai nepalieka savo vaikų. Jei lizdą puola grobuonis, paukštis palieka lizdą. Šikšnosparniai tokiu atveju dengia vaikus savo sparnu – jei bus žudomi vaikai, šikšnosparnis pasiruošęs pats žūti. Šikšnosparnis įsižeistų, jei jį kas pavadintų pele“, – tikino specialistas.
Jei anksčiau gyventojai specialistų klausdavo, kaip atsikratyti šikšnosparnių sodybose, tai dabar jie jau mokosi sugyventi su šiais gyvūnais.
„Kai žmonės sužino, kad šikšnosparniai gyvena subalansuotoje aplinkoje, ima tai vertinti. Būna atvejų, kai šikšnosparniai nebegali išgyventi gamtoje. Tad gyvendami namuose jie tampa labai prieraišūs, atpažįsta šeimininką, nuo jo tiesiog nesitraukia“, – pastebėjo D. Makavičius.
Skaičiuoja ultragarsu
Šikšnosparniai identifikuojami specialiais ultragarso aparatais.
„Skraidydamas šikšnosparnis net nežino, kad mes jį suskaičiavome. Pagal tam tikrą dažnį nustatome jo rūšį“, – pasakojo žinovas.
Žiemojimui šikšnosparniams reikia bent 5–10 laipsnių šilumos.
Jie tuo metu užmiega, jų kūno temperatūra nukrenta iki 10 laipsnių, o širdis per minutę sutvinksi tik vieną ar du kartus.
„Dažniausiai skambučių sulaukiame, kai keičiasi oro temperatūra, nes tada šikšnosparniai keičia savo buvimo vietas. Ypač daug pranešimų buvo po naujametės nakties. Tikėtina, kad gyvūnus baidė fejerverkai, garsai, šviesos“, – pastebėjo D. Makavičius.
Naujausi komentarai