Klaipėdoje susprogdintas Juozapas Paliakas. Sutrypta garbė

Mirties dieną dalijo knygas

Buvusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė kartu su J.Paliaku dirbo apskrities administracijoje. Tada K.Vintilaitė vadovavo Apskrities administracijos Teisės departamentui.

"Mano prisiminimai apie J.Paliaką, kai jis dirbo apskrityje, patys geriausi. Tiek vertinant jo asmenines, tiek dalykines savybes, tiek erudiciją. Absoliučiai bet kuris darbuotojas, nuo žemiausio personalo iki aukščiausio rango, sulaukdavo vienodo jo dėmesio. Jokios agresijos požymių jo kalbose, veiksmuose niekada nepastebėjau nė šešėlio", – prisiminė K.Vintilaitė.

Ji pasakojo, kad tą dieną, kai žuvo, jis vežiojo ir bičiuliams dalijo vienos Klaipėdos rajono poetės knygas.

"Neįtikėtina, kad šis žmogus savo automobilyje vienu metu vežiojosi poezijos knygas ir bombą", – stebėjosi žuvusį politiką gerai pažinojusi kolegė.

Kaupė informaciją apie politikus

J.Paliakas kaupė įvairiausio pobūdžio dokumentus, kurie galėjo būti nepalankūs tam tikriems verslininkams ir politikams.

Galimas dalykas, jog po kratų į teisėsaugos rankas pakliuvo ilgą laiką J.Paliako rinkta informacija apie galimą korupciją, pinigų plovimą, nelegalų atskirų politikų bei politinių partijų finansavimą.

J.Paliaką artimai pažinoję bičiuliai teigė, kad jį buvo apėmusi savotiška informacijos rinkimo manija.
Prieš mirtį J.Paliakas glaudžiai bendravo su Valstybės saugumo departamento, taip pat aukščiausio rango Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais.

Kam buvo naudinga J.Paliako mirtis? Neatmetama tikimybė, kad suinteresuoti asmenys ligi šiol eina aukštas pareigas ir labai nenorėtų, jog kas nors aiškintųsi tiesą.
Akivaizdu, kad gatvėje numestas sprogmuo, kurį paėmė J.Paliakas, nebuvo atsitiktinai kažkieno pamestas.

Turėjo priešininkų. Ir ne vieną

J.Paliakas nebuvo labai parankus ir socialdemokratų partijoje, kurios narys buvo.

Tai liudija ir faktas, kad kai tuometėje vyriausybėje sutarta J.Paliaką skirti Klaipėdos apskrities viršininku, į tą postą netikėtai buvo paskirtas Jurgis Aušra, o J.Paliakas tapo jo pavaduotoju.

Kodėl? Kai kurie žinantieji tikino, jog tai galėjo būti vidinių partijos klanų kova dėl favoritų arba kai kurių partinių baimė, jog J.Paliakas gali būti kliūtis tam tikriems ne visai legaliems sumanymams.

Kažkada J.Paliakas buvo Socialdemokratų partijos etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Partijoje tai – gana svarbus postas. Tam tikrų susidūrimų su kai kuriais partijos kolegomis anuomet esą irgi būta.

Teigiama, esą prieš 1996 m. rinkimus į Seimą, po partijos suvažiavimo, sąraše J.Paliakas kolegų buvo reitinguotas pakankamai aukštoje pozicijoje. Tačiau oficialiame sąraše, kuris buvo pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), jau buvo gerokai nusmukęs žemyn.

Visi tie pakeitimai atsirado po partijos suvažiavimo, tai yra korektūra buvo atlikta nelegaliai, nes pagal partijos statutą, sąrašas VRK turėjo būti perduotas toks, koks patvirtintas suvažiavime. Jei J.Paliakas būtų apskundęs šitą veiksmą, partija veikiausiai galėjo netekti teisės dalyvauti rinkimuose.

Esą klastotė paaiškėjo, ir kai kurie partijos bičiuliai skambino J.Paliakui, prašydami nedaryti "staigių judesių".

Komisija nieko nerado

Po rezonansinės politiko žūties 2002 m. sausio 25 d. Seime buvo suburta Laikinoji komisija J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti.

Komisijai pavesta susipažinti su teisėsaugos institucijų veikla, tiriant J.Paliako žūties aplinkybes, išaiškinti, kas trukdo šio nusikaltimo operatyviam ir rezultatyviam tyrimui, taip pat užkirsti kelią politinėms spekuliacijoms šio tyrimo tema.

Komisijos nariai siekė išaiškinti, ar J.Paliako visuomeninė ir politinė veikla nebuvo jo nužudymo priežastis.

Laikinajai tyrimo komisijai buvo pateikta J.Paliako surinkta medžiaga apie naftos gavybos įmonių veiklą ir jų privatizavimą Klaipėdos apskrityje. Aiškintasi, ar J.Paliakas buvo nužudytas būtent dėl domėjimosi naftos verslu.

Tačiau tai pagrindžiančių faktų esą nesurasta.

Tada buvo iškeltos ir tiriamos kelios įvykio versijos, kad J.Paliakas nužudytas dėl jo visuomeninės veiklos, iš keršto, susijusio su verslo reikalais, dėl turėtų skolų, kad žuvo, pats nešdamas ir neatsargiai elgdamasis su sprogmeniu.

Lygiai po metų Seimo laikinoji komisija paskelbė, jog neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusios Generalinės prokuratūros išvada, kad J.Paliakas buvo mirtinai sužalotas paties nešamo savadarbio sprogstamojo užtaiso savaiminio sprogimo.

Taip pat nenustatyta, kad J.Paliako žūties ir jos aplinkybių tyrimui turėjo įtakos politinės, visuomeninės ar kitokios suinteresuotos grupės ar asmenys.

Baudžiamosios bylos parengtinio tardymo metu esą paaiškėjo, kad J.Paliakas nutarė imituoti pasikėsinimą į savo gyvybę, todėl įsigijo savadarbį sprogstamąjį įtaisą.
2001 m. gruodžio 18 d. J.Paliakui benešant šį sprogstamąjį įtaisą, įvyko savaiminis sprogimas, kuris mirtinai sužalojo jį patį.

Todėl baudžiamoji byla dėl nužudymo nutraukta.

Biografijos faktai:

J.Paliakas – agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas. Gimė 1958 m. sausio 31 d. Kvėdarnoje, Šilalės rajone.

1981 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, mokslinis agronomas.

1983–1990 m. "Veiviržos" kolūkio pirmininkas.

1990–1995 m. Klaipėdos rajono tarybos pirmininkas.

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus narys, LSDP tarybos narys, Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.

1985–1995 m. Klaipėdos tarybos deputatas, 1995–2001 m. Klaipėdos raj. savivaldybės tarybos narys (LDDP sąraše).

1995–1997 m. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas.

1998 m. bendrovės "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" gen. direktorius.

Su verslo partneriais Pranciškumi Jurgučiu ir V.Zigmantu buvo įkūręs kelias įmones, užsiiminėjo verslu.

Žuvo Klaipėdoje 2001 m. gruodžio 18 d.