Klaipėdoje – žvalgų ringas

Vienintelis Lietuvos uostamiestis – Klaipėda visada buvo kaimyninių valstybių žvalgybininkų akiratyje. Ypač daug įvairių interesų čia susipynė tarpukariu, kai nacių Vokietija nė neslėpė savo pretenzijų į šią teritoriją. Archyviniai dokumentai liudija, kad lietuvių saugumui gana gerai sekėsi demaskuoti šnipus ir verbuoti agentus priešininko kariaunoje.

Pašte – šnipų lizdas

Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.

Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.

Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).

Tačiau tai dar ne viskas.

Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.

1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.

Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.

1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.

Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.

Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.

Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.

Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.

Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.

Uostamiestis – interesų akiratyje

Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.

Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.

To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.

Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.

"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.

Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.

Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.

Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.

Liūdnas "Martino" likimas

Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.

Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".

Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.

Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.

Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.

Vertas 20 tūkst. litų

Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

anusas

anusas portretas
visu galu istorikas

Oho

Oho portretas
Oho, kiek prirašyta apie sajudiecius komentaruose, ir ne vieno blogo žodžio apie socdemus, atrodo kad tik jie angeliukai buvo.... O iš tikro apie išdavikus mūsų istorikas galėtų ir daugiau parašyti... Buvo visko...

pastebejimas

pastebejimas portretas
Ir vel Asta ir vel mitai ir istorijos falsifikavimas...
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vitės kvartale lapus šluoja senukai
    Vitės kvartale lapus šluoja senukai

    Lapais užversti kiemai gyventojams taip įkyrėjo, kad su grėbliais rankose į lauką nesibodi išeiti ir senjorai. Pasak Vitės bendruomenės narės Ritos Kuprelienės, jei savo darbą normaliai atliktų daugiabučius administruojančios įmonės darb...

    16
  • „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą
    „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą

    Šią savaitę AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos posėdyje nutarta nutraukti įmonės generalinio direktoriaus konkurso procedūras ir skelbti naują konkursą. ...

  • Greičio matuokliui – nauja pozicija
    Greičio matuokliui – nauja pozicija

    Artėjant šaltajam sezonui uostamiestyje vėl keičiamos greitį fiksuojančių įrenginių vietos. Minijos gatvėje kurį laiką pažeidėjus fiksavęs greičio matuoklis nuo šiol veiks P.Lideikio gatvėje. ...

  • Kelyje – spąstai vairuotojams
    Kelyje – spąstai vairuotojams

    Jau kurį laiką Perkėlos gatvėje žioji pavojinga smegduobė. ...

    2
  • Dėl beglobių kačių – nerimas
    Dėl beglobių kačių – nerimas

    Nors laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose ir šiukštu ne po daugiabučių balkonais, gyventojų praktika – kiek kitokia. ...

    7
  • Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose
    Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose

    Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį daugiafunkcio centro konkursą. Ieškomas rangovas, kuris suprojektuotų bei pastatytų jau daugiau nei dešimtmetį gyventojų itin laukiamą modernią laisvalaikio ir spor...

    4
  • Nepilnamečių teroras: nusiraminti dar anksti
    Nepilnamečių teroras: nusiraminti dar anksti

    Buvęs karo lakūnas, dalyvavęs Afganistano kare, Algis Arlauskas rugsėjo viduryje tapo Klaipėdoje įsisiautėjusių paauglių nusikaltimo liudininku ir pranešė apie tai policijai. Policininkų reakcijos tik po trijų savaičių sulaukęs vyras atsi...

    2
  • Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos
    Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos

    Nors dauguma uostamiesčio kavinių ir barų savininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas, šį reikalavimą įvykdė tik pusė patikrintųjų. ...

    2
  • A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš
    A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš

    Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, pagal kurį buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus iš pareigų atleistas teisėtai, Susisiekimo ministerija, regis, neskubės skelbti naujo konkurso direktoriaus pareigoms. ...

    9
  • Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai
    Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai

    „Iki premjeros laiko liko nebedaug, tad mano mintyse tik būsimos operos vaizdiniai: matau personažus, atskiras scenas... Eduardo Balsio muziką klausiau daugybę kartų. Kita vertus, manau, kad repeticijose turi išlikti improvizacinis pradas&ldq...

Daugiau straipsnių