- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Interesai: tarpukario Klaipėdoje itin aktyvūs nacių Vokietijos, taip pat ir kaimyninės Lenkijos žvalgai kėlė nemažai rūpesčių Lietuvos saugumo tarnyboms.
-
Tinklas: sulaikyti įtariami Klaipėdos naciai – Marinas Budve, Hansas Sudmanas ir Fridrichas Hofmannas.
-
Šnipas: Vilhelmas Russas (gimęs 1900 m.) kaip Vokietijos agentas lietuvių saugumiečių suimtas 1936 m. gegužės 30 d.
-
Netektis: T.Hertelis – brangiausiai apmokamas lietuvių saugumo agentas, žinomas slapyvardžiais „Diplomat“ ir „Ona“. 1940 m. jis buvo vokiečių suimtas ir 1943 m. sušaudytas.
Vienintelis Lietuvos uostamiestis – Klaipėda visada buvo kaimyninių valstybių žvalgybininkų akiratyje. Ypač daug įvairių interesų čia susipynė tarpukariu, kai nacių Vokietija nė neslėpė savo pretenzijų į šią teritoriją. Archyviniai dokumentai liudija, kad lietuvių saugumui gana gerai sekėsi demaskuoti šnipus ir verbuoti agentus priešininko kariaunoje.
Pašte – šnipų lizdas
Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.
1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.
Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.
Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.
Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).
Tačiau tai dar ne viskas.
Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.
1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.
Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.
1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.
Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.
Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.
Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.
Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.
Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.
Uostamiestis – interesų akiratyje
Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.
Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.
Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.
To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.
Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.
"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.
Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.
Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.
A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.
Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.
Liūdnas "Martino" likimas
Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.
Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".
Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.
Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.
Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.
Vertas 20 tūkst. litų
Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą2
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...