Klaipėdos ambicija – tapti turistų traukos centru: kokia ateities vizijos kaina?

Klaipėdai demonstruojant siekį ne tiek orientuotis į uostą, kiek tapti turistų traukos centru, vis dažniau kyla klausimas, ar tokie ketinimai realūs ir ar jie grįsti ekonomine nauda miestui ir valstybei. Uostamiesčio pramonininkų atstovų teigimu, būtent pandemija bei karantinas ir buvo tie indikatoriai, pateikę atsakymus į šiuos klausimus.

Kas kuria darbo vietas?

Klaipėda yra uostamiestis, kur į savivaldybės biudžetą būtent uosto bendrovės generuoja didžiausias pajamas, nes uostas ir su juo susijusios įmonės sukūrę beveik 60 tūkst. darbo vietų.

Tačiau vis garsiau pasigirsta balsų, kad reikia didinti turistų bei miesto svečių srautus, kuriuos galėtų labiau pritraukti nauji objektai dabartinio uosto teritorijoje.

Viena šių naujų idee fix yra Žiemos uoste sukurti mariną, tai yra prieplauką pramoginiams laiveliams, o krantines užstatyti arba biurų, arba net veikiau gyvenamosios paskirties pastatais.

Būtent šiomis Žiemos uosto krantinėmis dabar naudojasi uosto krovos kompanija KLASCO, su direkcija sudariusi ilgalaikę žemės nuomos sutartį.

Interesai: turizmo vystymo Klaipėdoje šalininkai, kuriuos aktyviai palaiko ir nekilnojamojo turto vystytojai, norėtų miesto centre veikiančias uosto įmones perkelti kur nors kitur. (Astos Dykovienės nuotr.)

Ir kaip tik šiuo metu vyksta Žiemos uosto, tai yra 16, 17 ir 18 krantinių rekonstrukcija, nes jų būklė avarinė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos generalinį direktorių Algį Lataką pavaduojantis Vidmantas Paukštė neslėpė, kad mintis Žiemos uoste įkurti mariną nėra nauja.

Esą šie sprendiniai yra numatyti ir Uosto bendrajame plane, bet, anot uosto atstovo, tam reikalinga diskusija, kurioje turėtų dalyvauti daug dalyvių, tarp jų ir uosto įmonė, kuri naudojasi ta teritorija, nes su ja yra sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis.

Prireiktų dešimtmečių

Klaipėdos tarybos narė Elida Mantulova mano, kad miestą vystant atskirai nuo uosto ar atvirkščiai, geras rezultatas nebus pasiektas.

„Tai yra ilgalaikiai procesai ir jie yra natūralūs. Ir jie tikrai neįvyks per vieną dieną ar kažkieno valia. Puikiai suprantu, kad tiek miestas, tiek verslas, taip pat nekilnojamojo turto vystytojai, taip pat uosto įmonių atstovai puikiai suvokia, kad siekiant darnos ir kokybiško darbo jiems patiems, jie turės atverti miestui ir rekreacijai prieigas prie vandens, o jiems patiems teks trauktis truputėlį į nuošalę“, – teigė E.Mantulova.

Klaipėdos tarybos narės įsitikinimu, tai įvyks natūraliai, kaip įvyko daugumoje Europos uostamiesčių, kai vis daugiau erdvių miestų centruose atsiverdavo žmonėms, o uostas su savo veikla slinkdavosi į pakraščius.

Tačiau Klaipėdoje tam gali prireikti dešimtmečių.

Pasak E.Mantulovos, tai negreitas procesas, kai uosto įmonės konvertuosis į kitas teritorijas, o dabar jų užimamos erdvės bus atlaisvintos miestui.

Greitų permainų nežada

Panašios pozicijos laikosi ir kitas miesto tarybos narys bei buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Politikas neslėpė neseniai pasisakęs viešai, kad dalis teritorijos ties Žiemos uostu galėtų būti atverta miestiečiams.

„Tokiu būdu atsirastų prieinamumas prie vandens, o sukūrus mariną Žiemos uosto teritorijoje, galbūt pastatant biurų pastatus, jame galėtų įsikurti aukšto lygio specialistai, ypač informacinių technologijų srities“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Uosto vadovą pavaduojantis V.Paukštė, paklaustas apie ekonominę tokių permainų pusę, teigė skaičių nežinantis, nes jie esą keičiasi kasdien.

„Šiandien yra sankcijos, po metų gal jų nebebus, o gal bus dar daugiau sankcijų. Labai sunku prognozuoti ateitį, todėl verslas priima sprendimus, kurie yra naudingiausi. Šiandien, kiek žinau, sprendimas yra vykdyti veiklą tokią, kokia yra“, – kalbėjo V.Paukštė.

Uosto svarbos neginčija

Žiemos uoste marinos atsiradimo idėjai pritariantis A.Vaitkus vis dėlto pripažino, kad gyvenamosios paskirties statiniai greta uosto nebūtų patraukli perspektyva.

Esą anksčiau ar vėliau gyvenantieji uosto kaimynystėje ima kelti pretenzijas dėl uoste vykdomų darbų.

„O kalbant apskritai apie uosto vertę, jame dirbančios bendrovės sukuria milžinišką naudą tiek valstybei, tiek Klaipėdos miestui. Dar man vadovaujant uostui, jo įmonių veikla valstybei generavo 850 mln. eurų pajamų. Ir to tikrai negalima palyginti su jokiu turizmu ir joks nekilnojamojo turto vystymas neatsvers šito, nes uostas apskritai yra labai svarbus Lietuvai. Ir tai ne tik prekių krova, bet ir energetikos uostas, per kurį mes turime ir elektros jungtis, ir galimybę apsirūpinti dujomis“, – kalbėjo A.Vaitkus.

„Po vienu stogu“

Politiko teigimu, uostas jau ne kartą įrodė savo svarbą ekonominių krizių metu ir blokados atveju.

Tad esą apie jokią uosto transformaciją bendrąja prasme neverta kalbėti, ir protingi žmonės tą supranta.

„Bet tam tikrą uosto dalį, kuri yra labai siauroje juostoje ir kur dabar yra sandėliuojamos ir kraunamos prekės, esu tikras, nesunkiai jas galima perkelti į kitą uosto dalį. Tai būtų pozityvus impulsas. Tačiau yra kitas dalykas. Prisiminkime, kas vyko Klaipėdos laivų remonto teritorijoje, kuri miestui yra atiduota prieš 20 metų ir tik pastaraisiais metais ta erdvė pradėta tvarkyti. Tai yra negatyvus pavyzdys. Dėl „Memelio miesto“ teritorijos, kiek pamenu, sprendimas priimtas 2006 metais, bet ta teritorija niekaip nėra pasikeitusi. Tad vėlgi, ar prasminga atidavinėti miestui erdves, kuris jas laiko apleistas dešimtmečiais?“ – klausė A.Vaitkus.

Juk būtent verslas pandeminiu laikotarpiu parodė, kad pajėgus išsaugoti darbo vietas. O kur tuo metu buvo turizmas?

Politiko manymu, tiek uostas, tiek miestas gali tilpti „po vienu stogu“.

Atsakymai į klausimus

Vis dėlto Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorei Jolantai Girdvainei keistai pasirodė kai kurių miesto politikų ir kitų interesantų norai kirsti šaką, ant kurios yra tvirtai sėdima.

Uostamiesčio pramonininkų atstovė tvirtino, kad verslas turi savo uždavinius, o turizmas – savo, todėl tokios iniciatyvos yra ilgų ir atsakingų diskusijų klausimas.

Jolanta Girdvainė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Visi mes suprantame, kad gyvename iš mokesčių mokėtojų. Juk verslas ir yra tie mokesčių mokėtojai. Jei mes miesto vystymą suprantame tik kaip turistinį miestą, tai strategijose turėtų atsispindėti ir būdai, kaip tai pasiekti. Jei tai būtų daroma verslo sąskaita, tai jau atviras klausimas“, – pabrėžė J.Girdvainė.

Jos teigimu, negalima tvirtinti, kad didesnis gėris yra turizmas nei viso kito verslo – gamybos ar uosto įmonių duodama nauda miestui ir valstybei.

„Juk būtent verslas pandeminiu laikotarpiu parodė, kad pajėgus išsaugoti darbo vietas. O kur tuo metu buvo turizmas? Vien jau tas rodiklis, kad per pusmetį yra surinkta 6 mln. eurų daugiau mokesčių mieste, rodo, kad mūsų verslas yra labai stiprus. Ir pasakyti, kad verta atsisakyti uosto įmonių nešamos naudos dėl turizmo, šiandien tikrai negalime. Ar tikrai reikia naikinti pramonę dėl turizmo, šiandien tai būtų keisti svarstymai“, – įsitikinusi J.Girdvainė.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorės teigimu, Klaipėda yra didmiestis, tad jame pirmiausia yra skaičiuojama ekonominė nauda, darbo vietos, infrastruktūra, o turizmas yra tik viena sričių, kuri gali puikiai prisiderinti ir kitose, ne uosto teritorijose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ok

Ok portretas
Turizmas Lietuvoje:) 90dienu per metus realiai 60. Informacines technologijos? Kur jos? Laukia pastato žiemos uoste su 9menesius tuščia marina:)

>koks

>koks portretas
girdėjau kad tą ,,teatra", kaip ir daugumą kitų senamiesčio paveldo pastatų, vis perleidžia naujam šeimininkui. Čia tokia sistema kad nereikėtų nieko restauruot ir remontuot. Taigi verslui giliai dzin tas paveldas ir senovė..Vienintelis tikslas kad sugriūtų. Tada staigiai pastatomas ,,kartoninis", neturintis jokios vertės niekalas. Kuris irgi stovi tuščias(argi šiai dienai centre mažai tokių?) Matomai todėl kad naujieji savininkai susikūrę nerealią pelnų viziją nori nerealių tokio NT kainų. O gal laikyti tuščius namus yra pelningiau nei parduoti ar išnuomoti..Gal pvz. galima pinigus praskalbti ar remiantis sunkia finansine padėtim iš savivaldybės išsimušti lengvatinius žemės mokesčius, šildymą ir pan.?

koks

koks portretas
turizmas ka cia veikti nieko negali sutvarkyti ar padaryti vie ti kuriamos kazkokios utopines vizijos kurios po keliu metu metomos i siukslyna o pinigai isleisti nereikianieko kalbeti Klaipedos vizitine kortele tai Baltijos kino teatras siaubas po karo miestus atstato per 10m o cia 30 m stovi paminklas Klaipedos valdziai sudegusio cirko artistai o ne miesto valdzia
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių