Klaipėdos ateitis – ekologiškas viešasis transportas

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:

– Be abejonės, tai yra labai skatintinas, modernus dalykas, proveržis švaresnio miesto link, reikšminga aplinkosaugos koncepcijos dalis. Vis dėlto norėtųsi, jog klaipėdiečiai šia inovacija realiai naudotųsi.

Taip pat svarbu įvertinti ne vien didžiulį aplinkosauginį privalumą, bet ir tai, kad elektriniai autobusai gaminami Klaipėdoje. Tai reiškia, kad įdarbinami žmonės, be to, dirbdami tokiame projekte žinią apie švarią energiją jie skleidžia ir savo aplinkoje. Kalbant apie pačius autobusus, asmeniškai man norėtųsi, jog jie būtų labiau futuristinio dizaino ir jau iš tolo išsiskirtų, kad tai yra būtent elektriniai autobusai.

Algis Latakas / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip bus su laivais, ar jie bus varomi elektra? Ko gero, ne. Kaip tikėtiną laivų ateities kurą veikiausiai galėtume įvardyti vandenilį. Bet šiandien jau turbūt nekyla abejonių, kad kažkada turės transformuotis ir laivų sektorius. Nes tai yra neišvengiamas kelias – pasaulis turi suvokti, kad tai, ką iškasame, kažkada pasibaigs. Iš kitos pusės, jei nieko nesiimsime, paskandinsime save taršoje.

Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius:

– Šiuo metu žaliasis kursas Europos Sąjungoje laikomas prioritetu, tad bet kokios priemonės, nukreiptos į taršos mažinimą, yra svarbios visoms bendrijos šalims. Tad ir mes tam tikrų pokyčių neišvengsime, kito kelio nėra.

Juolab kad jau ir anksčiau Klaipėdos strateginiuose planuose vadinamasis tvarus judumas, tvari visuomeninio transporto sistema buvo siejama su elektrinio transporto atsiradimu. Be to, ne mažiau svarbus momentas – kad elektriniai autobusai gaminami Klaipėdoje, tai yra progresyvu, sukuriamos gamybos plėtros galimybės.

Artūras Razbadauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

O žvelgiant globaliai, visas pasaulis eina panašia linkme, pažiūrėkime kad ir į Elono Musko pasiekimus, ir ne tik elektromobilių „Tesla“ gamyboje. Galbūt ateityje įmanomi ir inovatyvesni sprendimai, kad transporto priemonės būtų varomos ne elektra, o būtų naudojami dar pažangesni šaltiniai. Bet šiandien tai turbūt skamba labiau kaip fantastika ir svajonės.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius:

– Pirmiausia reikėtų akcentuoti, jog tai yra klaipėdietiškas produktas – technologija sukurta ir išvystyta Klaipėdoje, autobusai taip pat surenkami uostamiestyje, tad ir kaip klaipėdietis, ir kaip verslininkas, ir kaip potencialus investuotojas tiek patį projektą, tiek miesto sprendimą vertinu superteigiamai.

„Dancer“ autobusą jau galime pavadinti prekiniu miesto ženklu, bylojančiu, kad Klaipėdoje vietinių bei tarptautinių ekspertų pastangomis sukurtas toks produktas, kuris konkuruoja pasauliniu lygiu. Ar išties turime tiek daug technologinių dalykų, kuriais galėtume taip pasigirti?

Eimantas Kiudulas / Redakcijos archyvo nuotr.

Šie autobusai turėtų važinėti ne vien Klaipėdoje, tai tik pradinis taškas, nuo kurio prasideda plėtra. Taip, ekologija svarbu, tendencija ir kryptis labai svarbu, nes tai yra ir protingas, ir žalias daiktas. Todėl labai sveikintina, jog modernaus miesto link judame skatindami vietinius investuotojus, kurie drąsiai metė savo pinigus į gana rizikingą projektą.

Kaip pavyzdį paminėčiau vieną didžiausių Kinijos miestų Šendženą, kuris išskirtinai perka vietos gamintojo BYD elektrinius autobusus. Tai savotiška miesto, valstybės subsidija didelio masto ekonominiam žaidėjui, kurio gaminiai reiškia reikšmingą ekonominę plėtrą. Nes tai yra viena labiausiai augančių rinkų, čia investuojama ne į ką nors paprasta ar iš praeities, o į ateitį.

Andrius Samuilovas, viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas:

– Tendencijos vertintinos teigiamai, tačiau neužtenka turėti inovatyvų daiktą, kad jį tik turėtumei ir tuo džiaugtumeisi. Nes tas daiktas vaidina svarbų vaidmenį, juo vežami keleiviai.

Šiemet jau turime ne tik teorinės, bet ir praktinės patirties, kaip elektriniai autobusai važiuoja miesto gatvėmis, kaip jiems sekasi „pataikyti“ į tvarkaraštį. Bet kokiu atveju tai yra geroji praktika, nes ji leis pasiruošti ateičiai – ilgainiui turėsime formuoti visą tinklą iš netaršių inovatyvių elektrinių transporto priemonių.

Andrius Samuilovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Šiandienos autobusai labiau priklausomi nuo pakrovimo. Maža baterijos talpa turi savų pliusų, tačiau esant mažai galimai ridai kyla grėsmės, kaip patikimai transporto priemonė važiuos tiek, kiek reikia. Autobusų parkas bando dar vieną – kinų gamybos elektrinį autobusą, kuris, kaip deklaruoja gamintojas, pakrautas nuvažiuoja apie 400 km. Tad čia bus dar kita patirtis.

Kol kas didesnių apibendrinimų apie šiuo metu mieste važinėjančius elektrinius autobusus daryti negalima, nes jie dirba šiltuoju metų laiku.

Tomas Juočys, Klaipėdos dramos teatro vadovas:

– Daug kas ganėtinai motyvuotai diskutuoja apie tai, ar elektrinės transporto priemonės apskritai mažina taršą, nes iškyla ličio jonų baterijų, jų utilizavimo klausimas. Vis dėlto atmetus tam tikrus niuansus ir kalbant apie progresą iš principo, tai yra nestabdomas procesas.

Tomas Juočys / Redakcijos archyvo nuotr.

Netaršios transporto priemonės, atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos tik populiarės. Savo ruožtu mes taip pat domimės galimybe ant teatro stogo įrengti saulės elektrinę.

Gintaras Ramašauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas:

– Manau, kad tai yra kelias, kuriuo miestui ir reikia eiti. Elektriniai autobusai ne tik puikiai derinasi su darnaus judumo programa, sprendžia dalį miesto ekologinių problemų. Taip pat labai svarbu, jog tai yra vietinis gamintojas, kuriantis darbo vietas klaipėdiečiams.

Čia jau galime kalbėti ne tik apie naudą miestui, bet ir savo pramonės palaikymą, verslo plėtrą. Tai, kad mes galime tokį dalyką pirkti ne iš Kinijos, o iš vietinio gamintojo, savaime yra pasiekimas.

Gintaras Ramašauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Kita vertus, asmeniškai neteko susipažinti su išvadomis, kaip dirba tie du bandomieji elektriniai autobusai, kokia jų pasiekiama nauda, ar jie pasiteisino, ar su jais viskas techniškai gerai. Tačiau paprastai bloga informacija sklinda greičiau ir plačiau už gerą, tad jei su jais būtų kažkas negerai, visi apie tai jau kalbėtų.

Dar vienas klausimas – kaip žadama atriboti eismo juostas, skirtas elektriniams autobusams. Kol kas, nemačius tų schemų, sudėtinga kažką komentuoti.

Apklausa parengta bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe.