Klaipėdos dramos teatro scenoje – šiuolaikinė „Antigonė“

Dvi Antigonės. Kodėl?

Viena žymiausių Latvijos teatro kūrėjų M.Kimelė vėl sugrįžta į Klaipėdos dramos teatrą, šįsyk su prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) drama "Antigonė".

2016 m. Klaipėdos dramos teatre jos pastatytas Augusto Strindbergo "Tėvas" tapo legendiniu: iki šiol į spektaklį bilietai išperkami akimirksniu.

Už vaidmenis A.Strindbergo "Tėve" Klaipėdos dramos teatro aktoriai Darius Meškauskas ir Karolina Kontenytė 2017 m. pelnė "Auksinius scenos kryžius".

Tačiau premjerinis spektaklis bus visai nepanašus į "Tėvą" – kitas stilius, kitas ir siužetas.

Trečiadienį, pristatydama savo naujausią darbą, M.Kimelė atkreipė dėmesį, kad žmonės nuo antikos laikų sprendžia tas pačias problemas, keičiasi tik gyvenimo dekoracijos.

Šiuolaikinė "Antigonės" istorija liečia ir pačią režisierę, nes didžioji dalis jos gyvenimo prabėgo totalitariniame režime.

Šiuolaikinė "Antigonės" istorija liečia ir pačią režisierę, nes didžioji dalis jos gyvenimo prabėgo totalitariniame režime.

M.Kimelės žodžiais, tai pasakojimas apie valdžią ir beginklę jauną merginą, kurią spaudžia galinga valdžia.

Režisierės sprendimu, žiūrovai išvys net dvi Antigones. Šį vaidmenį atliks jaunosios aktorės Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė.

Jos, visai kaip džiazinėje muzikoje, scenoje improvizuos, todėl kiekvienąkart spektaklis bus vis kitoks.

"Kodėl Antigonės – dvi, labai sunku paaiškinti . Tiesiog tai yra teatras, ir reikia visa tai pamatyti. Paaiškinti žodžiais būtų labai sudėtinga", – svarstė M.Kimelė.

"Valdžia yra visur"

Pjesėje kalbama apie tai, kokių metodų imasi tironas, šiuo atveju – Kreontas (vaidina D.Meškauskas), kad nuslopintų pasipriešinimą.

Tai – kvietimas būti atsargiems, nes valdžia yra visur, net vaikų darželyje. Ir labai dažnai nė nepastebėdamas imi daryti tai, ką liepia kiti.

Anot režisierės, spektaklis nebus nei liūdnas, nei graudus – jis bus gyvas. Toks gyvas ir spalvingas, koks yra gyvenimas.

Anot režisierės, spektaklis nebus nei liūdnas, nei graudus – jis bus gyvas.

Dvi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės I.Raulynaitytė ir F.Semionovaitė vienu metu dalysis Antigonės vaidmenį ir tai darys kiek neįprastu būdu – improvizuodamos.

Aktorių teigimu, Antigonė – maištininkė, bet kokia kaina sakanti "ne" tam, kas jai nepatinka.

Prancūzų dramaturgo Ž.Anujo, perrašiusio antikinę Sofoklio tragediją, Antigonė – jauna mergaitė, kuri pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas.

Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę.

Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė.

Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.

Spektaklio premjera, įvykusi 1943 m. (Antrojo pasaulio karo metu) fašistų okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.

Neabejojama, kad peno pamąstymams suteiks ir klaipėdietiška "Antigonė".

Scenoje – ir E. Jackaitės sūnus

Anot Kreontą įkūnijančio D.Meškausko, ne viskas pjesėje yra tik balta arba juoda – tironas irgi turi savo logiką ir savo tiesą.

Juolab kad valdžia dažniausiai ima tikėti tuo, jog ji vienintelė žino teisingus sprendimus, o visi kiti esą tėra kvailiai ir neišmanėliai.

Ir ištrūkti iš šio iliuzijų burbulo nėra lengva.

Todėl, kaip anksčiau, taip ir šiandien visuomenė raginama neprarasti budrumo, savo vertybių ir kritinio mąstymo.

"Ne visada valdžia yra teisi", – akcentavo D.Meškauskas.

Savo jėgas scenoje jau ne pirmą kartą išbandys jauniausias spektaklio aktorius, Eglės Jackaitės sūnus Elijas Malinauskas. Jis atliks pažo vaidmenį.

Drąsus ir vietoje nenustygstantis dešimtmetis kartą vaidino režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje.

Vykstant "Antigonės" repeticijoms jaunasis aktorius dėl pateisinamos priežasties galėjo praleisti pamokas S.Dacho progimnazijoje.

Spektaklio premjera įvyks jau šį šeštadienį (spalio 5 ir 6 d.) Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.

Spektaklyje vaidina D.Meškauskas, I.Raulynaitytė, F.Semionovaitė, Jonas Baranauskas, Ieva Pakštytė, Justina Vanžodytė, Regina Šaltenytė, Liudas Vyšniauskas, Jonas Viršilas, Karolis Maiskis, E.Malinauskas.

Scenografija – Tomo Jansono (Latvija), kostiumai – Linos Andriukonės. Pjesę į lietuvių kalbą išvertė Irena Bučienė.