Įsisenėjęs konfliktas ir bylos teisme nepakirto noro vėl ištiesti ranką oponentų pusėn – su skandalinga kyšio siūlymo istorija siejama statybos įmonė darsyk pretenduos atlikti milijonų vertus darbus uoste.
Vilioja 13 mln. litų
Šią savaitę bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ jungtinės veiklos pagrindu ketina dalyvauti derybose su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl 90–96 krantinių papildomų rekonstrukcijos darbų.
Jų vertė – 13 mln. litų.
Derybose, tikėtina, teks prie vieno stalo sėsti ir Uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui bei pernai kyšį jam esą siūliusiam „Klaipėdos hidrotechnikos“ direktoriui Pranciškui Jurgučiui. Jis uosto vadovą viešai kaltina jo verslo žlugdymu.
Byla šiuo metu jau perduota teismui. Esą kyšis siūlytas kaip tik dėl šių krantinių rekonstrukcijos darbų.
Lapelyje – apvalus skaičius
Pernai lapkritį E.Gentvilas kreipėsi į specialiąsias tarnybas po P.Jurgučio apsilankymo jo kabinete. Esą uosto vadovui buvo pateiktas lapelis su 200 tūkst. litų sumos įrašu.
„Viešuose pareiškimuose P.Jurgutis aiškina, esą šių pinigų esu prašęs partijai, tačiau to niekada nedariau. Tai absurdas, jis akivaizdžiai siūlė pinigus už "Smeltės" krantinių papildomų darbų konkursą“, – tikino E.Gentvilas.
Derybos dėl šių krantinių statybos su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ buvo nutrauktos pernai rugpjūtį. Šios bendrovės buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį rekonstrukcijos darbams.
Pasikeitus „Klaipėdos Smeltės“ vadovams ir planams, projektas buvo sustabdytas, nes paaiškėjo, kad reikės atlikti nemažai papildomų darbų.
„Dėl to Uosto direkcija iš abiejų bendrovių reikalavo pateikti naują jungtinės veiklos sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta“, – apie konfliktinės situacijos priežastis pasakojo E.Gentvilas.
Turėjo išskirtines sąlygas?
Kyšio davimo istoriją Uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas vadina asmeniniu bylinėjimosi procesu.
„Tačiau Uosto direkcija turi ir daugiau teismų su šia bendrove. Vyksta tyrimas dėl 2007 metų uosto gilinimo darbų sutarties. Darbai turėjo būti baigti 2008-ųjų rugsėjį, o jie neatlikti iki šiol“, – tikino E.Gentvilas.
Prokuratūra atlieka tyrimą ir dėl buvusio ilgamečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko veiksmų.
E.Gentvilas viešai įvardijo, kad ne be kai kurių direkcijos vadovų malonės P.Jurgučio įmonei uoste daugybę metų buvo sudaromos išskirtinės sąlygos.
„Tiek metų įmonė parazitavo ir nieko nedarė, nors jai buvo mokami didžiuliai pinigai. Schema nesudėtinga – buvo paskelbiamas konkursas, pagal kurio sąlygas ši bendrovė jame lyg ir negalėtų dalyvauti. Tačiau konkurso sąlygos buvo supaprastinamos taip, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ pagal darbų apimtį ir patirtį įgydavo galimybę jame dalyvauti. Konkurse dalyvaujant devynioms užsienio kompanijoms ir „Klaipėdos hidrotechnikai“, pasiūlymą pateikdavo tik ji viena. Analizuojant dokumentus paaiškėjo, kad konkursas buvo skelbiamas neturint techninio projekto, tačiau jo sąlygas žinodavo viena dalyvė“, – tikino E.Gentvilas.
Laimėdavo konkursus
Pagal techninio projekto duomenis kompanijos turėtų parengti darbų įkainius konkursui. Tačiau negavusios techninio projekto, jos buvo eliminuojamos.
„Ši bendrovė laimėjo uosto kanalo gilinimo konkursą, pasiūlydama astronominę kainą – vietoje 39 mln. litų ji konkursą laimėjo su 54 mln. litų pasiūlymu. Net keturis mėnesius nebuvo deramasi dėl kainos, o buvo deramasi dėl to, kaip palengvinti šiai įmonei veiklą. Štai į tokią situaciją aš patekau pradėjęs eiti šias pareigas – pinigai sumokėti, išskyrus 4 mln. litų sustabdytų lėšų, o darbai neatlikti. Iš šešių dugno ruožų išgilinti tik du“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Uosto direkcija už darbų vilkinimą bendrovei skyrė 450 tūkst. litų baudą, tačiau įmonė atsisako ją pripažinti.
Dėl šiai bendrovei pateiktų ieškinių Uosto direkcijai suvaržomas disponavimas lėšomis.
"Daugeliui įmonių ši bendrovė yra skolinga. Tačiau keisčiausia, kad areštuojamos mūsų sąskaitos. Kai įmonės kreipiasi į teismą, "Klaipėdos hidrotechnika" aiškina, jog atsiskaitys, kai direkcija sumokės už darbus. O antstoliai areštuoja mūsų pinigus, kad tuomet, kai sumokėsime už darbus, būtų galima atsiskaityti su jų kreditoriais", – stebėjosi uosto vadovas.
Akmuo už 14 tūkst. litų
Pats P.Jurgutis bendrauti su "Klaipėda" nepanoro, nors to buvo prašomas nuo penktadienio. Į dviejų savo mobiliųjų telefonų skambučius jis neatsakinėjo, kol vieną apskritai išjungė. Verslininkas nenorėjo bendrauti ir per savo sekretorę.
Panaši istorija kartojosi ir vakar – kalbėti su dienraščio žurnaliste jis nesiteikė.
Praėjusį pirmadienį „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas viešai išplatino pranešimą, kuriame aiškinama, kad bendrovė negali atiduoti vertinti uosto gilinimo darbų dėl to, jog kanale nebaigtas akmenų iškėlimas.
„Kanale po išgilinimo, kuris baigtas pernai, buvo rasta kelis kartus daugiau akmenų. Kol vyko jų iškėlimas, kanalas ne dėl mūsų kaltės buvo užneštas sąnašomis“, – aiškino „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas P.Jurgutis.
Įmonės vadovas tikno, jog kanale rasta kur kas daugiau akmenų, nei buvo numatyta pagal pradinę sutartį.
„Dėl to, kad ši bendrovė laiku neatliko darbų, mes buvome priversti pradėti skaičiuoti delspinigius, kurie sudaro 400 tūkst. litų“, – sakė uosto vadovas.
Gilinimo darbų sutartyje numatyta, kad 1,5 m skersmens vieno akmens iškėlimas kainuoja 14 tūkst. litų.
„Niekas net nesiderėjo dėl šių įkainių. Pradėjus derėtis, kaina krito iki 13 tūkst. O paskelbus konkursą papildomiems darbams, atsirado kompanijų, tokius akmenis keliančių už 7 tūkst. litų. Pasirodo, yra dvigubai pigiau ir pusantro karto greičiau dirbančių įmonių“, – tikino E.Gentvilas.
Jau dabar preliminariai skaičiuojama, kad Uosto direkcija dėl neatliktų darbų, o dėl to savo planų negalėjusios įvykdyti ir uosto įmonės galėjo patirti milijoninius nuostolius.
Teiginiai ir skaičiai skiriasi
Ne tik uosto vadovui E.Gentvilui, bet ir susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui opozicija prikaišioja neva sumažėjusius Klaipėdos uosto rodiklius. Tačiau skaičiai byloja ką kita.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad esą dėl prasto Liberalų sąjūdžio partijos atstovų vadovavimo uostas praranda anksčiau užkariautas pozicijas.
„Šioje situacijoje nesiimu komentuoti opozicijos pasisakymų. Uosto rodikliai yra pakilę 14 procentų“, – tikino uosto vadovas.
Tačiau uoste stringančių darbų kainą ėmė jausti ir paprasti klaipėdiečiai. Laiku nepradėjus statyti Smiltynės perkėlos pirso, vasaros sezonui Smiltynės perkėla negali keltų švartuoti Šiaurės rage, kaip buvo numatyta. Laikinai keltai keleivius laipina iš Kruizinio terminalo, tačiau iki jo miestiečiai priversti pėdinti aplinkkeliu.
„Mes perimame pirso statybos aikštelę ir skelbsime naują konkursą. Kol kas čia atlikta tik 43 proc. darbų, o pirsas jau turėtų stovėti gegužės pradžioje“, – tikino E.Gentvilas.
Kaltina susidorojimu
Viešu laišku „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas P.Jurgutis aiškino, kad tai Uosto direkcija neleidžia atlikti darbų.
„To negaliu vertinti kitaip, kaip tik susidorojimu su verslu“, – dėstė P.Jurgutis.
Tačiau uosto vadovas įsitikinęs, kad per 8 mėnesius įmonė turėjo pakankamai laiko įvykdyti įsipareigojimus.
„Kadangi pasibaigė sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, įmonė turi apdrausti būsimus darbus arba draudimo kompanijoje, arba banke, kitaip ji neturi teisės dirbti. Draudimo polisas taip ir nebuvo pateiktas“, – aiškino E.Gentvilas.
Kur dingo vamzdžiai?
Uosto vadovas E.Gentvilas pastebi, kad tai ne viena skandalinga aplinkybė, susijusi su šia įmone.
Esą prie 135–136 krantinių Vakarų laivų gamyklos teritorijoje „Klaipėdos hidrotechnika“ pagal sutartį turėjo pastatyti palą – pirso pratęsimą. Tačiau paslaptingai pradingo palo statybai įsigyti vamzdžiai.
„Čia atlikta tik 40 proc. darbų. Kitas klausimas: kur dingo antstolių areštuoti vamzdžiai? Kadangi P.Jurgutis nesumokėjo už juos, jie galų gale pradingo. Jau dabar aišku, jog palas nebus pastatytas laiku, darbai nutraukti. Galiu tiesiai pasakyti, kad ši įmonė parazituoja uosto objektuose“, – tikino E.Gentvilas.
Uosto direkcijai dar teks bylinėtis ir dėl 953 tūkst. litų vertės darbų, kuriuos buvusi vadovybė šiai bendrovei leido atlikti be konkurso.
„Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovo P.Jurgučio viešus pareiškimus dėl asmeninio susidorojimo E.Gentvilas atremia tvirtindamas, jog verslininko įmonė turi teisę dalyvauti konkursuose, derybose ir dirbti.
„Tačiau iki manęs galiojusi tvarka daugiau nebegalios", – tvirtino uosto vadovas.
Jis taip pat kelia ir klausimą, kas prisiims atsakomybę už milžiniškus nuostolius uostui?
"Nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų spalio 13-osios nebuvo išvalyta nė vieno kubinio metro uosto dugno, kai vidutiniškai išvaloma 350 tūkst. kubinių metrų per metus“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Naujausi komentarai