– Kodėl nusprendėte žinių siekti būtent šiame prestižiniame universitete?
– Šiuo universitetu susidomėjau dar mokykloje, kai su Klaipėdos licėjaus klase išvykome į Oksfordą per atvirų durų dienas. Buvome pirmieji mokykloje, kurie susiorganizavo tokią išvyką. Oksfordo atmosfera, pokalbiai su ten studijuojančiais studentais paliko didelį įspūdį. Parsivežėme prisiminimus apie miesto architektūrą bei erdves, matytas tik Hario Poterio filmuose. Motyvacijos buvo su kaupu. Pamenu, nubėgau į knygyną nusipirkti anglišką matematikos vadovėlį. Tiesa, vėliau jį atsiverčiau lygiai kartą.
– Ką šiuo metu studijuojate ir kodėl pasirinkote būtent tas studijas?
– Oksforde pasirinkau Rusijos ir Rytų Europos magistro studijas. Jos yra labai plačios – apima tiek regiono politiką, tarptautinius santykius, tiek ekonomiką ir net populiariąją kultūrą, istoriją. Pagrindinis tikslas – išmokti spręsti kompleksines problemas, kritiškai analizuoti procesus, kuriuos būtų sunku sudėti tik į politikos, ekonomikos ar sociologijos dėžutę. Fakultetas nedidelis, tad pasižymi aktyviu studentų ir dėstytojų įsitraukimu. Kvietimo sulaukiau ir iš Oksfordo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto su pasiūlymu studijuoti Europos politiką. Arčiau širdies visgi buvo mūsų regionas ir jo aktualijos.
– Kam šiuo metu skiriate didžiausią dėmesį?
– Šiuo metu tyrinėju mažų šalių įtaką, kokiais būdais Lietuva siekia įsijungti ir išlaikyti politinę savastį Europos saugumo institucijose. Šnekuosi su žmonėmis, kurie prisidėjo prie mūsų užsienio politikos formavimo. Bandau pasverti, kiek paveikūs buvo Lietuvos politiniai gestai, diplomatinės pastangos Rusijos, Baltarusijos, Kinijos klausimais, kaip sekėsi savo saugumo problemas įtvirtinti NATO, ES dienotvarkėse.
– Norint studijuoti tokiose prestižinėse mokslo įstaigose reikia ne tik aukštais balais baigti vidurinę mokyklą ar gimnaziją, bet ir išlaikyti stojamuosius egzaminus, dalyvauti specialiame pokalbyje. Kokie įspūdžiai iš šių etapų?
– Stojimas į magistro studijas – jau kiek kitoks. Daug daugiau dėmesio kreipiama į akademinius pasiekimus. Pateikti reikėjo ne tik egzaminų vertinimus, bet ir akademinį CV bei keletą esė pavyzdžių. Motyvaciniame laiške atrankos komisija tikisi ne diskusijos apie užklasines veiklas ar „nuo pat mažų dienų“, o konkretaus tyrimo pristatymo. Būtent šioje vietoje studentams neretai tenka pasėdėti prie tuščio lapo. Šiuos atrankos etapus visgi praeiti nebuvo didelių keblumų. Buvau tvirtai apsisprendęs gilintis į mažų šalių įtaką ir Baltijos šalių saugumo temas. Taip pat tiksliai žinojau, prie kurio fakulteto tyrimų klasterio norėčiau prisijungti ir kurio profesoriaus norėčiau paprašyti tapti savo baigiamojo darbo vadovu. Toks užtikrintumas neabejotinai padėjo įtikinti atrankos komisiją.
Pripratusiems prie išorinio spaudimo, ši sistema gali būti kiek pavojinga.
– Baigėte Klaipėdos licėjų. Kiek mokslai šioje mokykloje turėjo įtakos dabartiniam jūsų pasirinkimui?
– Didžiausias kontrastas – akademinė aplinka bei požiūris į brandos egzaminus. Kai visi klasėje stengiasi pasiekti gerų rezultatų, atsiranda ir motyvacija neatsilikti. Studijų krypčiai įtakos tai turėjo mažiau. Tada mokykloje dar neturėjau galimybės mokytis politikos ar ekonomikos, tad studijų pasirinkimą gal labiau lėmė užklasinės veiklos bei debatų klubas. Debatuose supratau, kad neskiriu politinės kairės nuo dešinės, tad po pamokų bėgdavau į kavinę skaityti laikraščius, pradėjau domėtis aktualijomis. Viešasis kalbėjimas sekėsi gana sunkiai, tačiau scenos keliamas adrenalinas vis kvietė sugrįžti.
– Oksfordo miestas pasižymi išskirtine aplinka ir architektūra. Kokiose miesto vietose labiausiai patinka lankytis ir ką čia pamatyti rekomenduotumėte kitiems?
– Rekomenduoju tiesiog pasiklysti siaurose gatvelėse. Oksfordas nėra didelis, tad tikrai nereikia žemėlapio. Dauguma lankytinų vietų atrodys daug įspūdingesnės, jeigu atrasite patys. Siekiantiems autentiškos studentiškos patirties rekomenduoju aplankyti Gloucester Green gatvės maisto turgų ir paplaukioti plokščiadugne valtimi. Tik jokiu būdu neklauskite, kur tas Oksfordo universitetas, – išsiduosite, jog esate turistai.
– Teko girdėti, kad Oksfordas yra ir vienas brangiausių gyvenimui miestų Anglijoje. Ar galite patvirtinti šį faktą? Kokiose sferose tai juntama labiausiai?
– Išties, Oksfordas yra antras (arba trečias, priklausomai nuo pasirinkto rodiklio) brangiausias miestas Jungtinėje Karalystėje. Brangesnis net už Londoną. Labiausiai pasijaučia nuomos ir paslaugų kainose. Su kitais lietuviais studentais juokaujame, jog vizitus Lietuvoje praleidžiame turiningai: lankomės pas odontologus, kirpėjus. Studijas galiu finansuoti tik dėl Švietimo ministerijos lėšomis skiriamos stipendijos. Nuo 12-os klasės nepertraukiamai dirbu visų studijų metu, taip nuimdamas tėvams finansinę naštą.
– Kokius didžiausius akademinius iššūkius šiuo metu kelia studijos?
– Šiuo metu – magistro darbo rašymas ir pasiruošimas baigiamiesiems egzaminams. Artimiausią mėnesį neplanuoju matyti dienos šviesos. Kadangi JK studijuoju nuo pat mokyklos baigimo, esu pripratęs prie čionykštės mokymosi sistemos. Ji daugiausiai remiasi savarankišku darbu. Universitete mažai paskaitų, einame tik į seminarus, kuriuose mažose grupėse diskutuojame su dėstytojais. Tam tenka nemažai pasiruošti – perskaityti po porą knygų ir kelis mokslinius straipsnius per savaitę.
– Kaip atrodo studento diena studijuojant Oksfordo universitete?
– Prieš kurį laiką vyko protestai, kurių metu studentai išsireikalavo, jog paskaitos neprasidėtų anksčiau nei 9 valandą ryte, tad keliuosi nelabai anksti. Išgeriu kavos, skiriu kelias valandas darbui ir sėdu ant dviračio. Oksfordas – dviračių miestas. Sąlygos čia sudaromos būtent dviratininkams ir pėstiesiems. Į daugumą vietų centre greičiausia yra numinti. Mina tiek studentai, tiek profesoriai. Paskaitos, priklausomai nuo trimestro, vyksta 2–3 kartus per savaitę. Atrodytų nedaug, tačiau, kaip ir minėjau, pasiruošti kiekvienai prireikia nemažai valandų. Tarp paskaitų dirbu, skaitau, rūpinuosi įvairiais organizaciniais darbais.
– Oksfordo universitetas garsėja ir savo įvairiais akademiniais klubais ir grupėmis. Kokiose mokslinėse ar visuomeninėse veiklose, be paskaitų, tenka dalyvauti?
– Nemažai laiko šiuo metu skiriu Oksfordo strateginių tyrimų grupės veiklai. All Souls koledžo senojoje bibliotekoje organizuojame kassavaitinius seminarus su kalbėtojais. Šiais metais esu bendruomenės viceprezidentas, todėl stengiuosi atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje ir pristatyti regiono saugumo temas, Lietuvos vaidmenį telkiant pagalbą. Kviečiu kalbėtojus iš Chatham House, Royal United Services Institute, Atlantic Council bei įvairių kitų saugumo tyrimų centrų. Draugai juokiasi, jog baigiu sukviesti ir visą „The Economist“ redakciją. Kelis kalbėtojus taip pat pakviečiau atvykti ir iš Lietuvos.
– Jūsų gyvenime nemažą dalį užima ir šokiai. Ar užtenka tam laiko studijuojant Oksforde?
– Būtent įstojęs į Oksfordą ir sugrįžau šokti sportinius šokius. Juos būdamas 7-erių metų pradėjau šokti, bet pamečiau pusiaukelėje. Mano mergina – taip pat šokėja, tad nusprendėme pabandyti šokti kartu. JK universitetai turi savo atskirą sportinių šokių lygą, kurioje varžosi buvę ir esami studentai. Nacionalinis čempionatas vyksta garsiajame „Winter Gardens Blackpool“ renginių centre. Šiemet pavyko pasiekti puikių rezultatų ir patekti tarp 6-ių geriausių JK studentų porų. Laiko užtenka, universitetas labai skatina sportinę veiklą. Mano koledžas taip pat nemokamai suteikia erdvę treniruotis.
– Su kokiais didžiausiais kultūriniais skirtumais tenka susidurti studijuojant Anglijoje ir ko iš Oksfordo galėtų pasimokyti Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos?
– Niekada nestudijavau Lietuvoje, tad negaliu būti visiškai objektyvus ar dalyti patarimus. Iš draugų pasakojimų susidariau nuomonę, jog Lietuvoje studentai turi daug daugiau kontaktinių paskaitų ir atsiskaitymų. Mes, priešingai, turime užsispirti mokytis savarankiškai. Visi atsiskaitymai tik metų gale, klausimus seminarams ruošiamės mes, ne dėstytojas. Kadangi niekas neišmokusių negaudo, visiškai laisvai galime diskutuoti ir prisipažinti, jog kažko nesuprantame. Pripratusiems prie išorinio spaudimo, ši sistema gali būti kiek pavojinga. Rodos, gali nesiruošti seminarams ir praslysti iki pat paskutinių atsiskaitymų. Mieste nuolatos kažkas vyksta. Kas vakarą galima rinktis iš krūvos renginių – įvairių kalbų ar diskusijų, į kurias atvyksta žymūs savo srities specialistai, rašytojai, kino žvaigždės. Kiekvienas koledžas turi savo barą. Lengva nutrūkti arba paskęsti laisvame laike, tad reikia nemažai savidisciplinos, ši sistema tikrai nėra tinkama visiems.
– Ką galėtumėte patarti mokiniams, kurie svajoja ar planuoja ateityje studijuoti Oksforde? Kokias žinias šiuo metu reikėtų gilinti, kam turėtų pasiruošti stojimo ar studijų procese?
– Deja, dėl „Brexito“ kelias į Oksfordą tapo kur kas sunkesnis finansiškai. Jeigu niekada neteko gyventi JK ir įgyti pre-settled statuso, universitetas taikys aukštas kainas ir paprašys apie 30 tūkst. svarų per metus. Be šio teisinio statuso, valstybė taip pat nepasiūlys paskolų geromis sąlygomis. Rankų nenuleisčiau, bet tvirtai apsisprendusiems reikėtų pradėti ieškoti ir finansavimo galimybių, aplikuoti į įvairias stipendijas. Procesas pareikalaus nemažai pastangų, tačiau kartu yra ir puiki proga išsigryninti tikslus bei įtikinti kitus (ir save patį) patikėti tavo motyvacija ir galimybėmis.
Naujausi komentarai