Nenori jungtis į struktūras

Besiruošdami „Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021“ projektui organizatoriai suprato, kad viena Klaipėdos jaunimo politikos silpnybių – jaunimo pasyvumas. Jau kurį laiką jaunimo politika Lietuvoje siejama su struktūromis, kuriose jaunimas nedalyvauja.

„Susiduriame su dilema – Y ir Z kartos atstovai nebenori jungtis į struktūras, o modelio ir praktikos, kaip juos įtraukti į politinius miesto procesus, nėra“, – dėstė Jaunimo ambasadorių forumo koordinatorė Agnė Mikniūtė.

Šis stygius pastebimas analizuojant statistiką. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019-aisiais prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavo 43,7 proc. Klaipėdos jaunimo, o tais pačiais metais vykusiame Klaipėdos miesto tarybos rinkimų pirmajame ture balsavo tik 25,09 proc. jaunų miesto gyventojų.

Jaunimo ambasadorių nuomone, šis pasyvumas gali būti paaiškintas jaunimo politikos strategijos stygiumi. Šiuo metu, vykdant jaunimo politiką, vadovaujamasi nacionalinio lygmens dokumentais, tačiau jie ne visada atspindi miesto gyventojų poreikius ir interesus.

Organizatorių nuotr.

Tolsta nuo politikos

„Jaunimas, kuris nepriklauso jaunimo ar su jaunimu dirbančioms organizacijoms, dažnai net nežino, kad egzistuoja tokia pareigybė kaip jaunimo reikalų koordinatorius ar tokia struktūra kaip Jaunimo reikalų taryba. Jiems trūksta informacijos, todėl natūralu, kad jie nežino, ką ir kaip daryti, kad jų interesai būtų atstovaujami“, – įžiūrėjo A.Mikniūtė.

Jaunimas, nepriklausantis jokioms organizacijoms, neturi pakankamai informacijos ir galimybių išreikšti savo poziciją.

„Jaunimo reikalų tarybos atstovai yra renkami Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) visuotinio narių susirinkimo metu. Kadangi KLAS vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, informacija apie galimybę kandidatuoti į Jaunimo reikalų tarybą ar bent išsakyti savo poziciją rūpimais klausimais organizacijoms nepriklausančio jaunimo dažnai nepasiekia“, – tęsė A.Mikniūtė.

Neturėdami pakankamai galimybių atstovauti savo interesams ir poreikiams, jaunieji miesto gyventojai ir toliau tolsta nuo miesto politinės veiklos ir procesų.

Kuria naujas galimybes

Besiremdami pavyzdžiais iš užsienio, Klaipėdos jaunuoliai nusprendė ieškoti kitų būdų, kurie suteiktų miesto jaunimui daugiau galimybių.

„Kilo idėja išeiti iš struktūrizuotų organizacijų rėmų ir sukurti kažką naujo, kas būtų ne tik patrauklu pavieniam jaunimui, bet ir veiksminga perteikiant siūlymus atitinkamoms savivaldybės struktūroms“, – sakė A.Mikniūtė.

Siekiant, kad miestas būtų patrauklus gyventi visoms amžiaus grupėms, jų atstovai turėtų galėti išsakyti savo nuomonę.

Organizatorių nuotr.

„Deja, egzistuojančios struktūros ne visada gali perteikti daugumos nuomonę apie įvairias problemas, dėl to reikėtų išgirsti kuo daugiau pavienių asmenų“, – svarstė A.Mikniūtė.

Jaunimas – daugialypė visuomenės dalis, apimanti skirtingas grupes. Į šią auditoriją patenka asmenys nuo 14 iki 29 m. – moksleiviai, studentai, jaunieji verslininkai ir šeimos. Jų poreikiai taip pat yra įvairiapusiai, o nuomonės – skirtingos.

„Jaunimui artimesni vakarietiškos kultūros, gyvenimo būdo, ekonominiai bei politiniai modeliai, todėl jaunimas daug problemų mato kitaip nei vyresni asmenys“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Kviečia jaunimą

Jaunimo ambasadorių forumas susideda iš dviejų dalių – asamblėjos ir darbo grupių. Asamblėja vyks dukart metuose – renginių metu dalyviai kartu nuspręs, kokios problemos jiems aktualiausios.

Išsiaiškinę temas, dalyviai išsiskirstys į darbo grupes, kuriose kurs idėjas ir formuos konkrečius pasiūlymus Jaunimo reikalų tarybai. Registracijos forma susidomėjusiems jaunuoliams internete bus pasiekiama visus metus. Ją gali užpildyti visi asmenys, norintys dalyvauti forume ir išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais.

„Į forumą užsiregistravęs žmogus gali būti užtikrintas, kad bus išgirstas, jo nuomonė, idėja ar pozicija bus perduota Jaunimo reikalų tarybai“, – tikino A.Mikniūtė.

Organizatoriai taip pat siekia užtikrinti platesnę informacijos sklaidą, kad miesto jaunimas žinotų, kas vyksta jų mieste.

„Klaipėdos miesto atviruose posėdžiuose vykstantys procesai gali turėti įtakos jaunimo gyvenimui, tačiau jauni žmonės dažniausiai neleidžia savo laisvalaikio stebėdami tarybos bei komitetų posėdžius ar analizuodami jų darbotvarkes. Dažnai organizacijai nepriklausantis jaunimas net nežino, kaip viskas vyksta už uždarų savivaldybės administracijos durų“, – kalbėjo A.Mikniūtė.

Geriau suprasdami mieste vykstančius politinius procesus, jaunuoliai galės formuoti savo nuomonę ir ją išsakyti.

„Kadangi vienas forumo tikslų – surinkti ir išgryninti idėjas bei siūlymus ir perduoti juos Jaunimo reikalų tarybai bei jaunimo reikalų koordinatoriui, teiksime forumo nariams konsultacijas. Padėsime jiems rasti ir tinkamai suformuluoti argumentus, kad jų parengti raštai turėtų reikiamo svorio“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Forumo metu taip pat bus siekiama bendradarbiauti su jau egzistuojančiomis jaunimo struktūromis bei politikoje dirbančiais asmenimis.

Kuria ateitį

Forumo iniciatoriai įsitikinę, kad jaunimo balsas politiniuose procesuose yra svarbus. Būdami aktyvūs, jaunieji miesto gyventojai galės keisti šiuo metu susiklosčiusią situaciją bei kurti miestą, kuriame gera gyventi visiems.

„Jaunimas yra miesto ateitis. Todėl jeigu jauni žmonės nori kažką pakeisti, jie patys turi žengti pirmą žingsnį, o ne laukti, kol kažkas tai padarys už juos“, – pabrėžė A.Mikniūtė.

Besikeičiantis jaunimo požiūris ir atviresnė miesto politika galėtų būti naudingi Klaipėdos augimui ir miesto vystymuisi.

„Didesnis jaunimo įsitraukimas į mieste vykstančius procesus turėtų padėti Klaipėdai ir suteikti jai naujų idėjų, iniciatyvų bei jaunatviškesnio požiūrio į tam tikrus klausimus. Taip pat tikimės, kad forumo rengėjai padės jaunimui suprasti, kad savivaldos lygio politika yra ne mažiau svarbi už nacionalinę“, – teigė A.Mikniūtė.

Forumo organizatoriai tikisi, kad, jaunimui išsakius savo balsą, su jaunimu dirbančioms struktūroms bus aiškiau, kokie yra jaunimo poreikiai ir kurie klausimai jiems aktualūs.

Taip pat siekiama, kad politikai ir visuomenė būtų atviresni pavieniam jaunimui, kuris nepriklauso jokioms organizacijoms.

„Tikimės, kad mūsų iniciatyva gerąja patirtimi užkrės ir kitus miestus“, – vylėsi A.Mikniūtė.„