„Klaipėdoje mažiau iššūkių, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais atliekų tvarkymo centrais, todėl čia retai užsukam“, – sakė iš Klaipėdos kilęs S. Gentvilas, primindamas, jog iš ankstesnės politinės veiklos savivaldoje puikiai žino tiek KRATC specifiką, tiek kitų Dumpiuose veikiančių įmonių problemas.

Apsilankymo Dumpių sąvartyne metu Aplinkos ministerijos ir aplinkosaugos institucijų atstovai pažymėjo pozityvius KRATC pokyčius per pastaruosius metus. KRATC skaitmenizavo jų padaliniuose atliekas tvarkančių juridinių asmenų duomenų bazę ir ši informacija aplinkosaugininkams padeda nustatyti pažeidimus. 

Susitikime aptartos ir regioninės kainos įvedimo problemos, mat kitąmet dalį už atliekas mokamų mokesčių reglamentuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak Aplinkos ministro S. Gentvilo, šis pokytis įneš daugiau skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo, nes visų šalies RATC‘ų kainas už atliekų tvarkymą pagal vieningą metodiką vertins nepriklausoma valstybės institucija, analogiškai, kaip ji prižiūri šilumos ir vandentvarkos įmonių nustatomus įkainius.  

Vizito Dumpių regioniniame sąvartyne metu S. Gentvilas apžiūrėjo statomą naują maisto rūšiavimo cechą. Šis aplinkosauginis projektas itin svarbus visam Klaipėdos regionui – čia jau nuo kitų metų bus tvarkomos iš gyventojų surinktos maisto atliekos. Statybos vyksta sparčiai, tačiau vis dar kyla klausimų dėl finansavimo. Prieš trejus metus, kai buvo pradėtas šis projektas ir skaičiuojamos galimos išlaidos, statybinių medžiagų, darbų, perkamos įrangos kainos buvo kone dvigubai mažesnės nei šiuo metu. Todėl rūšiavimo įrenginių statyba Dumpiuose pabrango apie 40 procentų. Buvo numatyta, jog 80 proc. lėšų projektui bus skirta iš ES fondų, tačiau pabrangus darbams europinės paramos indėlis sumenko. KRATC vadovai neatmeta, jog lėšų stygius gali turėti įtakos viso regiono gyventojams. Paskolos ir išaugusios bankų palūkanos bus dengiamos per „vartų“ mokestį, kurį sumoka regiono savivaldybės.

„Europos Sąjunga kuo toliau, tuo mažiau lėšų skirs Lietuvai. Komunalinis sektorius ir taip buvo dosniai finansuojamas – projektams  skiriama iki 80 proc. paramos. Ateina metas, kai reikės verstis savo jėgomis“, – pažadais nesišvaistė S. Gentvilas.

Tačiau po susitikimo nepraėjus nė savaitei ministras pranešė gerą žinią: Klaipėdos maisto rūšiavimo įrenginių statybai papildomai bus skirta 490 802,70 eurų, perskirstant kitiems projektams nepanaudotas lėšas.

„Aplinkosauginės investicijos neša naudą ir ekologiją. Maisto atliekų rūšiavimas, KRATC diegiamos modernios atliekų tvarkymo technologijos, leis padidinti antrinių žaliavų perdirbimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“, – ministerijos sprendimą argumentavo S. Gentvilas.

Dar viena iš susitikime analizuotų temų – ką daryti su statybinėmis atliekomis. KRATC konstatavo, jog į Dumpių sąvartyną komunalinių atliekų patenka apie 1 proc. Visa kita yra išrūšiuojama, atiduodama perdirbėjams, o nebetinkama frakcija panaudojama energijos gamybai. Tad Dumpių sąvartynas tapo statybinių ir gamybos atliekų laidojimo vieta.

Atliekų tvarkytojus stebina, kad statybinių atliekų į sąvartyną šiemet atvežta net 40 proc. mažiau nei pernai. Kur jos dingo, ar nepatenka į miškus, ar kitas nelegalias atliekų šalinimo vietas?

Ramunė Lukaševičienė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkė, patikino, kad jų tarnybos specialistai šiemet jau yra užfiksavę gudraujančių verslininkų, kurie esą smulkina statybines atliekas vietoje, bet reikiamų leidimų šiai veiklai neturi.

Aplinkosaugininkai priminė, jog piktybiniams šiukšlintojams numatytos griežtesnės sankcijos. Jei nustatomas nelegalus atliekų šalinimas nuo 5 m3 – konfiskuojama transporto priemonė. Jau keičiami teisės aktai ir už neleistiną atliekų šalinimą gamtoje bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, statyba bus laikoma nebaigta, statinio nebus galima naudoti, jei statytojas nepristatys deklaracijos, kur sutvarkytos statybinės atliekos.

„Mes laikomės principų, kurie bendri visai civilizuotai Europai. Kuo daugiau atliekų turi būti išrūšiuojama, perdirbama, pakartotinai panaudojama. Kas to nedaro, turėtų brangiai mokėti už šalinimą sąvartynuose, o piktybiniai pažeidėjai – griežtai baudžiami“, – teigė  S. Gentvilas.