Klaipėdos medikams – skaudūs kaltinimai: esą jie didžiausi koronaviruso platintojai

Dirbti negali drausti

Rašte ministerijai, kurį persiuntė kai kurie politikai, metami kaltinimai ne tik uostamiesčio, bet ir Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vadovams.

Skunde tikinama, jog medikai net pas temperatūros turinčius pacientus vyksta be apsaugos priemonių, tikinama, jog jų esą neišduoda stoties administracija. Skundo autoriai meta ir absurdiškų kaltinimų – neva darbuotojai medicinines kaukes perka už savo pinigus.

Aiškinama, jog patys greitosios pagalbos darbuotojai ne darbo valandomis dirba taksistais, vežioja žmones iš oro uostų ir taip gali platinti pražūtingą virusą.

"Tie politikai, kurie svaidosi tokiais pareiškimais, pirmiausiai galėtų apsilankyti pas mus, įsitikinti kokia padėti čia yra. Taip pat, būdami Seimo nariai, jie galėtų imtis realaus darbo, tokio, kurį ir privalo atlikti. Mūsų darbuotojai kaltinimai rimtais dalykais, tačiau realiai niekas situacijos nepasivargino išsiaiškinti", – tikino Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis.

Pagalbos sulauks tikrai visi, nors darbas sunkėja, krūviai didėja, situacija keičiasi kone kasdien.

Jis pripažino, jog kai kurie stoties darbuotojai iš tiesų dirba kituose darbuose.

"Tačiau Darbo kodekse parašyta, jog tai nėra uždrausta. Žmogus gali dirbti net keliose darbovietėse, jei jis nori. Žinoma, rekomenduojame to nedaryti, mums būtų daug paprasčiau, nes rizika užsikrėsti būtų mažesnė. Tačiau pagal galiojančias tvarkas žmogus gali net neinformuoti darbdavio, jog jis dirba kitame darbe", – tikino R.Juodviršis.

Veiksmų algoritmas

Skundo autoriai tikina, jog virusas žmogaus organizme gali gyventi esą 50 dienų, tad kiekvienas medikas turėtų būti tikrinamas kone kasdien.

Tikinama, jog apsaugos priemonių medikams katastrofiškai trūksta.

Automobiliai: šiuo metu stotis turi 14 automobilių, kuriais privalu spėti pagal kelias dešimtis iškvietimų per parą. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tačiau uostamiesčio greitosios pagalbos medikai aiškina, jog kol kas tokių priemonių pakanka.

"Mes kiekvieną dieną tikriname rinką, tačiau visa šalis yra tokioje situacijoje, kaip ir mes. Šių priemonių tiesiog gali pritrūkti ateityje padidėjus sergančiųjų srautui. Reikia suprasti, jog šios priemonės visų pirma būtinos tiems darbuotojams, kurie tikrai gali susidurti su viruso nešiotojais ar juo sergančiaisiais. Kitiems darbuotojams, kurie nesusiduria su rizikos pacientais, nėra reikalo kasdien dėvėti pilnos komlektacijos apsaugas", – patikino R.Juodviršis.

Tačiau ir šie darbuotojai yra aprūpinami respiratoriais, kaukėmis, pirštinėmis, jei reikia, ir kitomis priemonėmis.

Visiems pacientams dedamos kaukės, nepriklausomai nuo susirgimo pobūdžio.

"Šiuo metu pas visus karščiuojančius pacientus vykstama tik su pilnu apsaugos priemonių komplektu", – tvarką aiškino R.Juodviršis.

Greitosios pagalbos medikai, gaudami iškvietimą, prieš tai smulkiai aiškinasi situaciją pagal tam tikrą algoritmą.

Apsauga: Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos medikai kiekvieną dieną grumiasi už miestiečių gyvybes. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Jei pacientas atvykęs iš užsienio (ar turėjo kontaktą su atvykusiuoju), karščiuoja ar kosti, visų pirma konsultuojamasi su Klaipėdos universitetinės ligoninės infekciniu skyriumi ir Visuomenės sveikatos centru.

Gavę rekomendacijas, pacientą medikai veža į ligoninę arba siūlo saviizoliaciją.

Jei pacientas tik grįžo iš užsienio arba turėjo kontaktą, tačiau kitų požymių, kad serga nėra, rekomenduojama saviizoliacija ir būklės stebėsena.

Apsauga dviem savaitėms

Analogiškai situaciją komentavo ir Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Štombergienė.

"Net atvykę iki durų, mes dar kartą pakartojame klausimyną ir, tik išgirdę patvirtinimą, jog žmogus nesilankė užsienyje, įeiname į vidų. Šiuo metu situacija Klaipėdoje yra kur kas geresnė nei kituose miestuose. Taip, kaip mes tvarkomės, niekur taip sėkmingai nespėja tvarkytis. Reikia pripažinti, jog šalyje turime sunkėjančią padėtį", – tikino profsąjungos vadovė.

"Šiuo metu apsaugos priemonių stotis turi maždaug dviem savaitėms. Apsauginių kostiumų yra 800, turime 650 kaukių, yra apie 10 tūkst. vienkartinių pirštinių. Respiratorių turime 350 vienetų, dar turime 200 apsauginių akinių. Dar yra apsauginių chalatų, kurų dar nenaudojame, laikome juodai dienai. Yra 1,6 tūkst. vienetų atnbačių. Turime 400 litrų dezinfekavimo skysčio. Kiekvieną dieną teikiame užsakymus pirkimams ir vis gauname papildomai apsaugos priemonių. Tikimės, kad tiekimas gerės. Jau gauname verslininkų ir gyventojų paramos", – skaičius vardijo vyr. gydytojas R.Juodviršis.

Įstaiga įsigijo modernų automobilių dezinfekavimo aparatą.

Dezinfekcija: įstaiga įsigijo modernų automobilių dezinfekavimo aparatą, kuris per 12 sekundžių išdezinfekuoja 5 kubinių metrų ploto patalpą. (Redakcijos archyvo nuotr.)

"Jis per 12 sekundžių išdezinfekuoja 5 kubinių metrų ploto patalpą, automobilyje tiek net nėra. Dezinfekcinio skysčio smulkūs lašeliai išpurškiami didele jėga. Taip automobilis, kuriuo buvo vežtas pavojingas ligonis, yra dezinfekuojamas per 5–10 minučių ir nereikia valyti skudurėliais ar purkštukais", ˜– aiškino R.Juodviršis.

Stoties vadovas aiškino, jog koronavirusu sergančių pacientų pervežimui buvo specialiai paskirti du automobiliai, kuriuose nėra brangios medicininės įrangos.

"Iš esmės tokiems ligoniams reikalinga tik pervežimo paslauga. Turėjome du automobilius, kurie buvo jau skirti pardavimui. Sutvarkėme ir pasilikome tokiam darbui. Tačiau tai nereiškia, kad kiti visi automobiliai su įranga, kurių yra 14, esant reikalui, tokių ligonių nevežios. Reikės ir vežios visos mašinos. Tiesiog tam, kad nereikėtų kas kartą rizikuoti užkrėsti medicininę įrangą, tokiai paslaugai skyrėme kitas mašinas ir jų kol kas pakanka", – paaiškino R.Juodviršis.

Pasak R.Juodviršio, Klaipėdos miesto gyventojams dėl Greitosios medicininės pagalbos stoties darbo nėra ko jaudintis.

"Pagalbos sulauks tikrai visi, nors darbas sunkėja, krūviai didėja, situacija keičiasi kone kasdien. Glaudžiai bendradarbiaujame tiek su KUL, atsakinga už padėtį mieste, su Visuomenės sveikatos centru bei kitomis gydymo įstaigomis", – akcentavo vyr. gydytojas.

Įskaudino darbuotojus

Profsąjungos siūlymą nerengti gausių pasitarimų stoties vadovybė tenkino. Nuspręsta įsiklausyti į medikų pasiūlymus ir aktualią informaciją perdavinėti kitais būdais.

Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R.Štombergienė aiškino, jog medikams mesti kaltinimai ypač įskaudino stoties personalą.

"Tai yra protu nesuvokiama, mus visus įskaudino ir įžeidė tokie kaltinimai. Daug kas įtaria, jog skundus rašo tie patys darbuotojai, kurie turi teisminius ginčus su įstaiga. Kolektyvas ir įstaigos darbuotojų profsąjunga šių skundų autorių nepalaiko", – patvirtino R.Štombergienė.