Klaipėdos metų knygos rinkimuose laurus nuskynė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir „Druka“

Priežastys, kodėl šiemet taip ilgai truko konkursas – užsitęsęs karantinas. Konkursą jau 15-ąjį kartą organizavusi Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka laukė, kol skaitytojams galės sudaryti galimybę balsuoti ne tik internetu, bet ir gyvai – šešiuose didžiuosiuose uostamiesčio bibliotekos padaliniuose – Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, Meno skyriuje, Jaunimo skyriuje, Pempininkų bibliotekoje, Kalnupės padalinyje ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje. Beje, į pastarąją pačią naujausią miesto biblioteką, kuri skaitytojams duris atvėrė 2020-ųjų spalį, persikėlė ir pati konkurso ceremonija.

„Visada labai smagu rengti šventes naujuose namuose. Labai džiaugiamės, kad išsaugojome tradiciją – šiais metais nevyko Vilniaus knygų mugė, visokių abejonių turėjome ir mes, bet konkurso atsisakyti neketinome“, – teigė organizatoriai.

Populiariausios 2020-ųjų Klaipėdos knygos laurus nuskynė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleista knyga – Vasilijaus Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“. Pagrindinis prizas atiteko Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, prizą atsiėmė jo direktorius Jonas Genys.

Į populiariausios knygos titulą galėjo pretenduoti visos 33 konkursui pateiktos knygos – tiek Klaipėdos leidyklų ir leidėjų knygos, tiek klaipėdiečių autorių knygos, išleistos kitose Lietuvos leidyklose. Skaitytojai daugiausia balsavo už V.Safronovo „Klaipėdos miesto istoriją“, Kęstučio Demerecko knygą „Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka“ ir Lietuvos jūrų muziejaus knygą vaikams „Vandens gyvenimo linija“. Pastaroji knyga – su papildytos realybės elementais. Jautrią rašytojo J.Tertelio parašytą ir dailininkės E.Maya iliustruotą knygą visapusiškai papildė ir praplėtė kompozitorės R.Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurtas knygos garso takelis.

Gražiausios knygos titulas šiemet vėl atiteko albumui. Klaipėdiečio fotomenininko Broniaus Vyto Karaciejaus albumą „Jutimai“ gražiausios knygos rinkimo komisija įvertino aukščiausiais balais. Albumo sudarytojai – B.V.Karaciejus ir menotyrininkė Danguolė Ruškienė, albumą sukūrė dizaineris Raimondas Žičkus.

„Manau, kad gražiausios knygos laurai turėtų atitekti knygos kūrėjams – albumo estetinė išvaizda labiausiai priklauso nuo knygos dailininko ir, žinoma, sudarytojų, jei tai albumas. Tačiau mūsų konkurso misija – skatinti leidybą Klaipėdoje, todėl pagrindinis gražiausios knygos laimėjimas atiteko UAB „Druka“ spaustuvei“, – komentavo bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Prizą atsiėmė „Drukos“ administracijos vadovė Lina Šniukienė.

Gražiausios knygos rinkimo komisijai vadovavo dizainerė Agnė Kanaverskytė, komisiją sudarė Lidija Kuklienė, Raimondas Žičkus, Ernestas Šimkūnas, Alvydas Klimas ir Remigijus Treigys. Šį kartą gražiausias leidinys buvo renkamas griežtai laikantis šalies gražiausios knygos rinkimo nuostatų, buvo vertinamas leidinių grafinis apipavidalinimas ir iliustravimas, iliustracijų, nuotraukų, žemėlapių kokybė, tipografika, popieriaus parinkimas ir leidinių įrišimas, leidinių originalumas ir koncepcija, apipavidalinimas ir knygų meninė visuma. Visi komisijos nariai savo įžvalgas apibendrino balais – nuo 1 iki 10. Galutinį rezultatą nulėmė bendras surinktų balų vidurkis. „Ketvirčio balo persvara pranašesnis buvo B.V.Karaciejaus albumas „Jutimai“, kuris iš tiesų yra puikus ir netikėtas, tačiau tikrai labai nedaug trūko, kad ir populiariausios, ir gražiausios knygos titulas būtų atitekęs V.Safronovo knygai „Klaipėdos miesto istorija“, – sakė B.Skaisgirienė.

Apdovanojimus konkurso nugalėtojams sukūrė klaipėdietė menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Šiemet ypatingais pagarbos atminimo ženkleliais ir padėkomis buvo pagerbti šie leidėjai ir rašytojai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius Vasilijus Safronovas – už šiuolaikišką, profesionaliai parašytą Klaipėdos miesto istoriją, už nuolatinį uostamiesčio kultūros puoselėjimą ir istorinės atminties gaivinimą, fotomenininkas B.V.Karaciejus – už Klaipėdos istorijos ir kultūros buvimo ženklus meninėje fotografijoje, už uostamiesčio vizualaus metraščio kūrimą, leidėjas, istorikas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas – už unikalų leidinį apie Nemuno deltos vystymąsi, už uostamiesčio istorijos ir kultūros tyrimą bei puoselėjimą, literatūros tyrinėtoja Jovita Saulėnienė – už karališkojo laikotarpio Klaipėdos istorijoje tyrinėjimą ir garsinimą leidinyje „Karališkoji Klaipėda“, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė – už rekonstruotą miesto bibliotekos istoriją leidinyje „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920-1945 metais“.

Dar vienas atminties ženklelis – emalyje atkurtas koklio fragmentas – buvo įteiktas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai archeologei Raimondai Nabažaitei už archeologinius ir mokslinius tyrimus monografijoje „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“. Šį apdovanojimą įsteigė, sukūrė ir įteikė menininkė N.Poškutė-Jukumienė. Kodėl R.Nabažaitės knygai – toks išskirtinis dėmesys, nors knyga nedalyvavo konkurse? R.Nabažaitės monografija pasirodė 2020-ųjų pradžioje, o knygoje įrašyta išleidimo data yra 2019 metai, tad pagal nuostatus monografija konkurse dalyvauti negalėjo. Archeologę buvo nutarta pagerbti atskirai už ypatingai vertingą mokslinę monografiją.

Atminimo ženklelis už ištikimą draugystę taip pat buvo įteiktas konkurso mecenatui Rimantui Cibauskui, kuris Klaipėdos metų knygos rinkimus remia nuo pat jų pradžios – jau 15 metų. Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Šventinę nuotaiką finaliniame konkurso renginyje šiemet padėjo sukurti Klaipėdos džiazo orkestro grupė „The Marchin’GanG” (liet. „Marširuojanti šutvė“). Renginį režisavo Vida Narveišytė-Zubienė, ceremoniją vedė aktorius Linas Zubė ir B.Skaisgirienė.