Reikšmingiausi klaipėdiečiams metų įvykiai

Jubiliejiniais Lietuvos valstybės metais Klaipėdoje gyvenimas irgi nestovėjo vietoje. Miestą krėtė politinės permainos, buvo įgyvendinami nauji projektai, anapilin iškeliavo daug garbių miestiečių. Paskutiniąją 2018 metų dieną – žvilgsnis į tai, kas nuveikta, kas nepadaryta ir ko netekome.

2018-ųjų netektys

Miestas – pirmiausia žmonės, kurie jame gyvena, dirba ir kuria. Jų netektis – neabejotinas nuostolis pačiai Klaipėdai. Mirčių uostamiestyje šiemet buvo itin daug.

Per metus, iki gruodžio 28 d., Klaipėdoje mirė per 2 tūkst. žmonių. Tarp jų – ir nemažai žinomų klaipėdiečių – medikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

Sausio 21-ąją miesto kultūrinė bendruomenė neteko talentingo muzikanto, ilgamečio folkloro ansamblių meno vadovo, renginių organizatoriaus Vaidoto Macijausko (g. 1963 m.).

Šie metai itin negailestingai skynė Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkus. Vasario 6 d. mirė Sveikatos mokslų fakulteto profesorė, sveikatos mokslų daktarė Vida Mockienė (g. 1961 m.).

Rugpjūčio 20 d. universiteto akademinė bendruomenė neteko Lietuvos pedagogo, literatūros kritiko Aleksandro Žalio (g. 1951 m.).

Iškart po netikėtos žinios apie literatūrologo A.Žalio mirtį sukrėtė dar viena naujiena – tos pačios dienos vakarą Klaipėdos universiteto bendruomenė neteko mokslininkės, pedagogės, KU Kūno kultūros katedros docentės, socialinių mokslų daktarės Zinos Birontienės (g.1960 m.).

O metams baigiantis, lapkričio 14-ąją, mirė aktyvus KU steigimo grupės narys, profesorius, pirmasis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, inžinierius, vadybos teoretikas Antanas Seilius (g. 1936 m.).

Šiemet vasario 25 d. pribloškė dar viena netektis. Mirė Vilius Židonis (g. 1933 m.) – profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, išradėjas, buvęs materialinių išteklių ministras (1991–1992), Taikomųjų mokslų akademijos įkūrėjas.

Kovo 24 dieną mirė gydytoja, ilgametė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Irena Genytė (g. 1948 m.). o liepos 6-ąją anapilin išėjo jos pirmtakė, kolegė Sofija Aldona Vikšraitienė (g. 1925 m.). Ji Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams vadovavo 30 metų (iki 1992 m.).

Gegužės 8-ąją mirė Lietuvos istorikas, muziejininkas, ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis (g. 1943 m.).

Gegužės 24 d. mirė Jonas Kasnauskas (g. 1932 m.) – choro dirigentas ir pedagogas, ilgametis Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) direktorius.

Na, o rugsėjo 29-ąją mirė klaipėdietis Justinas Burba (g. 1955 m.), kuris save buvo įvardijęs Žemaitijos prezidentu. Jis pastarąjį dešimtmetį buvo vienas spalvingiausių visuomenės aktyvistų uostamiestyje.

Juodoji uostamiesčio pusė

Šiais metais klaipėdiečiai išgyveno ne vieną skaudžią nelaimę, apgailėjo nusikaltimų aukas, o sunkių išbandymų metu susitelkę padėjo nežinią išgyvenusioms šeimoms.

Pirmoji bloga žinia ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą sukrėtė sausio 5-osios vakare, kai nutvertas sukčiaujantis jaunas vyras apsaugos darbuotojų patalpose išsitraukė peilį ir juo švaistydamasis mirtinai traumavo 23 metų apsaugos darbuotoją bei sužeidė vyresnį jo kolegą.

Kaltu pripažintas 30-metis siaubingai supyko išgirdęs, kad jam skirta kalėti 17 metų, lapkričio mėnesį aukštesnės instancijos teismas šią bausmę sušvelnino ir laisvės atėmimą sutrumpino ketveriais metais.

Dar nebuvo atlėgęs klaipėdiečių įtūžis dėl šio nusikaltimo, kai socialiniuose tinkluose pasklido žinia apie sausio 10-osios naktį iš namų išėjusį ir nežinia kur dingusį 17-metį paauglį. Vaikino mama prašė žmonių pagalbos, jo aktyviai ieškojo ir policija.

Miesto žmonės būrėsi į grupes ir ieškojo dingusiojo pietiniame miesto pakraštyje, kur labiausiai tikėtasi aptikti nepilnametį.

Tik kiek daugiau kaip po dviejų mėnesių ilgai ieškoto vaikino kūnas rastas miesto centre, Dangės upėje.

Klaipėdoje šiemet nuo patirto smurto mirė nemažai žmonių, tačiau ne visų jų istorijos virpino uostamiesčio gyventojų širdis.

Neretai žmones labiau jaudino apgavystės, nuo kurių nukentėjo patiklūs senoliai.

Kol kas nežinia, kiek jų galėjo apgauti Panevėžyje gyvenanti čigonė, uostamiesčio pensininkams meluodavusi esanti socialinė ar savivaldybės darbuotoja.

Galiausiai Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai ją susekė ir sulaikė. 56 metų moteris prisipažino apgavusi visą būrį senolių, ji aukų ieškojo visoje Lietuvoje. Kada apgavikė bus teisiama, dar nežinia.

Klaipėdos gatvės vis dar nėra saugios pėstiesiems. Per metus avarijų metu žuvo šeši žmonės.

Būtent per perėjas ėję ir automobilių mirtinai traumuoti žmonės sudaro didžiąją daugumą šiemet mieste eismo įvykių metu žuvusių asmenų skaičių.

Nelengva buvo tramdyti ir girtus vairuotojus, kurių skaičiuojama šimtais, jų negąsdino net griežtos bausmės.

Metai buvo skaudūs ir uostamiesčio įmonėse darbo metu žuvusių žmonių artimiesiems. Ne mažiau nei šeši žmonės buvo mirtinai traumuoti Klaipėdoje veikiančiose įmonėse, dar daugiau žmonių patyrė sunkias traumas.

Šiemet Klaipėdoje kilo 410 gaisrų, juose sužaloti keturi žmonės.

Šilta vasara atnešė klaipėdiečiams ir miesto svečiams ne tik džiaugsmų. Klaipėdos paplūdimyje iš vandens ištrauktas vienas negyvas atvykėlis iš Rusijos, nežinia, ar jis nuskendo, o gal mirtis jį ištiko sustreikavus širdžiai. Gelbėtojai pastebėjo, kad dauguma išgelbėtų žmonių – atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Viena skaudžiausių šių metų nelaimių Klaipėdoje atsitiko rugsėjo 22 d. Tądien prasidėjusios kapitono Stepono Kudzevičiaus regatos metu žuvo trys burinio laivo "Defiance" įgulos nariai: 19-metė mergina, 59-erių laivo kapitonas ir jo 36 m. sūnus.

Permainos politiniame gyvenime

2018-ieji miesto politiniame gyvenime buvo gana įtempti. Nuo pat metų pradžios buvo jaučiama artėjančių savivaldybių rinkimų karštinė.

Kaip niekur kitur Lietuvoje, gal tik išskyrus Vilnių, Klaipėdoje susiformavo net šeši visuomeniniai rinkimų komitetai. Savivaldybių rinkimuose nusiteikė dalyvauti ir vienuolika partijų bei koalicijų.

Į uostamiesčio merus pretenduoja mažiausiai 12 kandidatų. Vieni jų – politikos senbuviai, kiti – naujokai.

Tarp pretendentų – net du asmenys, kurie šiuo metu turi rimtų reikalų su teisėsauga.

Kadenciją baigiančioje Klaipėdos miesto taryboje šiemet atsirado du nauji nariai – buvusios tarybos narės Ligitos Girskienės vietą užėmė Mindaugas Gylys, o visai neseniai, po skandalingų pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą atsistatydinusį Viačeslavą Titovą Klaipėdos taryboje pakeitė jo kolega Jurijus Šeršniovas.

Permainos įstaigų vadovybėje

Šiemet metų pradžioje Klaipėdos savivaldybės administracijoje direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Michailovą netikėtai pakeitė buvęs karo jūrininkas Olegas Mariničius.

Kovo pabaigoje dėl Neringos vicemero posto Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pareigų atsisakė Narūnas Lendraitis. Rudeniop konkursą į šią vietą laimėjo Eglė Deltuvaitė.

O birželio pabaigoje į pensiją išėjo ilgametė savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė. Jos darbus iki šiol dirba administracijos direktoriaus pavaduotojas O.Mariničius.

Šių metų vasarį be direktoriaus netikėtai liko Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Jam vadovavęs žinomas Lietuvos atlikėjas Jonas Sakalauskas pasirinko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus poziciją. Jį liepos viduryje pakeitė konkursą laimėjusi Laima Vilimienė.

Šiemet iš Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pareigų pasitraukė ilgametė įstaigos vadovė Klaudija Bobianskienė. Vietoj jos dirba Virginijus Žalimas.

Kadenciją baigė ir pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešajai bibliotekai vadovavęs rašytojas Juozas Šikšnelis. Bibliotekos vairą nuo artėjančių metų sausio pradžios perims jo kolegė Laima Pačebutienė.

Šiandien paskutiniąją dieną bendrovei "Klaipėdos vanduo" vadovauja ir ilgametis įmonės generalinis direktorius Leonas Makūnas. Kas jį pakeis, paaiškės po konkurso.

Tačiau bene didžiausias nerimas mieste tvyro dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų. Nepavykus jo išrinkti dar spalį, naujojo aukštosios mokyklos vadovo rinkimai nusikėlė į naujus metus, o tai nėra gerai nei pačios įstaigos reputacijai, nei jos akademinei bendruomenei.

Miesto veido transformacijos

Šiemet pagaliau prasidėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai. Deja, Bastionų tilto statybų klausimas pakibo ore. Kada pajudės Atgimimo aikštės atnaujinimas, taip pat neaišku.

Bene didžiausias įvykis mieste – naujo 50 m ilgio takelių baseino atidarymas, kuriuo mielai naudojasi ne tik sportininkai, bet ir klaipėdiečiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

alb

alb portretas
Dovana-dvoks ir2019 su naujais metais
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių