Sulaukė gyventojų prašymo

Diskusijos, kad Klaipėdos miestas turėtų prisijungti pašonėje esančias rajono gyvenvietes, vyko ilgai. Pabrėžiama, kad už ribos įsikūrę žmonės yra klaipėdiečiai.

Nors gyvena rajono teritorijoje, jie dirba, gydosi mieste, vaikai lanko čia esančias švietimo įstaigas.

Klaipėdos savivaldybė yra gavusi rajone esančio Aukštkiemių kaimo gyvenamųjų namų komplekso "Žaliasis slėnis" bendruomenės pirmininko prašymą, kad jų gyvenamoji teritorija būtų prijungta prie miesto. Jį palaikė 112 šio kvartalo gyventojų.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigė, kad šis prašymas ir buvo postūmis inicijuoti administracinių ribų keitimą.

Tačiau prie miesto norima prijungti ne tik dalį Aukštkiemių kaimo, o visą teritoriją, įsiterpusią tarp miesto ir magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja, paprasčiau vadinamo Palangos plentu.

Į ją patenka penkios rajono gyvenvietės – Tauralaukio kaimas, Aukštkiemiai, Glaudėnai, Kalotė, Purmaliai – ir sodų bendrija "Pakrantė".

Gyventojų skaičiaus neįvardijo

R.Gružienė negalėjo pasakyti, kiek tiksliai žmonių gyvena šioje teritorijoje.

Vedėja nurodė, kad Tauralaukio kaime gyventojų dar nėra, Glaudėnuose, Kalotėje ir Purmaliuose intensyviai vyksta statybos. Dalis namų baigti, dalis dar statomi.

"Manau, kad čia gyvena tikrai daug žmonių", – teigė vedėja.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitete, kurio posėdyje buvo svarstomas šis klausimas, akcentuota, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane ne tik norima prisijungti teritoriją, bet ir esanti už vadinamojo Palangos plento buvo pažymėta kaip įtakos zona.

"Už plento gyvena didžioji dalis Klaipėdos emigrantų", – pastebėjo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Tarybos narys Arūnas Barbšys atkreipė dėmesį į neįprastą Kalotės situaciją.

"Dabar ši gyvenvietė suskaidyta į tris dalis. Viena priklauso miestui, kitą norime prisijungti, o trečia yra už geležinkelio. Kodėl paliekame tą dalį?" – klausė politikas.

Už plento gyvena didžioji dalis Klaipėdos emigrantų.

Pasak miesto mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, jei gyventojai inicijuotų, būtų galima kreiptis ir dėl tos dalies.

Ragino siekti ir kitų

A.Barbšys taip pat siūlė pagalvoti apie kitų miesto pašonėje esančių gyvenviečių, tokių kaip Ginduliai, Klipšiai, prijungimą prie miesto.

"Gal tai turėtų būti daroma kitu etapu", – svarstė politikas.

"Jamam ir Gargždus", – šmaikštavo miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

R.Gružienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybių administracinės ribos yra sutapatinamos su aiškiais riboženkliais. Šiuo atveju – magistraliniu keliu, nors gali būti ir upe, mišku, geležinkeliu.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad rajono teritorijos, esančios tarp miesto ir magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja, prijungimas prie miesto palengvintų žmonių gyvenimą.

Jiems nebereikėtų sukti galvos, ką daryti, kad jų vaikai lankytų Klaipėdoje esančias švietimo įstaigas. Būtent tai yra vienas didžiausių galvos skausmų pastaraisiais metais.

Tačiau pastebėta, kad dalis rajone esančių gyvenviečių gyventojų gali nenorėti tokių pokyčių, nes baiminasi padidėjusių mokesčių. Vienas tokių – žemės.

A.Šulcas teigė palyginęs žemės mokesčio mieste ir rajone dydžius. Jie nelabai skiriasi.

Kreipėsi uosto kompanijos

Tuo pačiu kreipimusi Vyriausybės būtų prašoma prijungti ir prie pietinės miesto ribos Klaipėdos rajone esančias teritorijas. Jose vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, dominuoja žemės ūkio paskirties sklypai. Nuolatinių gyventojų čia nėra.

Vyriausybės nutarimu prieš devynerius metus teritorija, esanti tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo, priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai, kurioje numatyta uosto plėtra.

Joje ketinama įgyvendinti pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus projektas. Zonoje, esančioje tarp būsimo pietinės jungties kelio ir geležinkelio, yra įsikūręs logistikos centras, teikiantis paslaugas uosto įmonėms.

Siekiant užtikrinti vieningą progresą, svarbu, kad visa su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymusi susijusi teritorija būtų vienos savivaldybės teritorijoje.

Uostamiesčio savivaldybė yra gavusi prašymą iš Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos dėl šios teritorijos prijungimo prie miesto. Atkreiptas dėmesys, kad miesto bendrajame plane pastaroji taip pat numatyta kaip miesto įtakos zona.

Procedūra gali užtrukti

Pasak R.Gružienės, net jei taryba pritartų, tai dar nereiškia, kad prie miesto bus prijungtos nurodytos teritorijos. Pabrėžta, kad procesas gali užtrukti kelerius metus.

Gavus tarybos sutikimą, būtų kreipiamasi į Vyriausybę, o ši pradėtų procedūras. Tokį pat sprendimo projektą turėtų svarstyti ir Klaipėdos rajono taryba.

Tačiau, R.Gružienės teigimu, nei Administracinių ribų nustatymo įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra pasakyta, kad miesto taryba turi pritarti tokiam siūlymui.

"Tiesiog turi pateikti sprendimą. Šis gali būti ir neigiamas. Vyriausybė vis tiek gali pradėti procedūras", – aiškino vedėja.

Gavusi Klaipėdos savivaldybės prašymą, Vyriausybė pavestų Vidaus reikalų ministerijai atlikti norimų prisijungti teritorijų gyventojų apklausą. Ją šiuo atveju turi finansuoti savivaldybė.

"Atlikus apklausą, Vyriausybė rengia įstatymo projektą dėl administracinių ribų pakeitimo ir teikia jį Seimui. Jam pritarus, turi būti pakeistos ir teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių – kaimų, miestelių, gyvenviečių ribos", – dėstė vedėja.

Paskutinį kartą Klaipėdos miesto ribos buvo keistos 2012 m. Tada pokyčiai įgyvendinti Kuršių mariose – atitraukta savivaldybės riba nuo vakarinės Kuršių marių pakrantės ties Neringos savivaldybės administracinėmis ribomis.

Didysis miesto administracinių ribų keitimas vyko 1996 m., kai prie Klaipėdos buvo prijungta nemaža dalis rajono teritorijų.

Prijungus numatomas teritorijas šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse, Klaipėdos savivaldybės plotas padidėtų 1,32 tūkst. ha.