Klaipėdos miesto bendrasis planas kaitina aistras

Jau kitą savaitę Klaipėdos politikai balsuos dėl naujo miesto bendrojo plano, kuris turėtų atverti galimybes miesto vystymui ir plėtrai. Tačiau galutine šio dokumento versija patenkinti ne visi. Pastabų planui turi kai kurie tarybos nariai, o bendruomenės atstovai dėl jo net nusiteikę piketui.

Įžvelgė įtaką

Artėjančią savaitę, likus dviem dienoms iki Klaipėdos tarybos posėdžio, uostamiesčio centre mitinguoti ketina grupė klaipėdiečių, nepritariančių miesto bendrojo plano keitimui.

Iniciatyvinė grupė jau kreipėsi ir į politikus, ir į Aplinkos ministeriją, kad miesto bendrasis planas būtų rengiamas iš naujo, nes dabartiniame įžvelgia "netoleruotinus dokumento trūkumus".

Visuomenininkai tvirtina atlikę Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę ir įžvelgė, kad dokumente numatomi pokyčiai "yra nepriimtini miesto plėtrai".

Todėl tarybos narių prašoma netvirtinti bendrojo plano ir nedelsiant grąžinti šį teritorijų planavimo dokumentą į bendrųjų sprendinių formavimo stadiją.

Visuomenininkų teigimu, jaučiama įtaka yra "itin nedraugiška gyvybingo ir tvaraus miesto urbanistinei raidai ir visuomenės gerovei, todėl planuojami uosto plėtros užmojai Klaipėdos miesto bendrajame plane, rekreacinių ir kitų miesto infrastruktūros resursų sąskaita – netoleruotini".

"Rengiamame miesto bendrajame plane yra numatyta nepagrįstai milžiniška ypač vertingos Melnragės–Girulių (47 ha) ir nacionalinio parko bei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos dalies – Smiltynės (apie 19 ha) ruožų urbanizacija", – rašoma miestiečių kreipimesi.

Nepritars ir politikė

Jokiai frakcijai miesto taryboje nepriklausanti politikė Nina Puteikienė tvirtino palaikanti klaipėdiečių poziciją ir per balsavimą nepritarsianti miesto bendrajam planui dėl kelių dalykų.

"Pirmiausia planas paruoštas pagal koncepciją, kurią patvirtino ne taryba, bet tuometis savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Pagal šitą variantą Klaipėdoje numatyta maksimali uosto plėtra. Plane nenumatyta konversija centrinėje miesto dalyje ir uosto įmonių veiklos pertvarkymas. Mano supratimu, miestui reikia grąžinti Žiemos uostą, įrengiant mariną, o ne krauti ten natrio trąšas", – kalbėjo politikė.

Pozicijos: Klaipėdos tarybos narių N.Puteikienės ir S.Budino požiūriai į bendrąjį miesto planą – kardinaliai skirtingi. (Vytauto Petriko nuotr.)

N.Puteikienės teigimu, miestas šiuo bendruoju planu sprendžia ne Klaipėdos ir klaipėdiečių, bet uosto problemas.

"Uosto įmonės didina krovą tris kartus, tarša didės irgi tiek pat, o kur numatyti sprendiniai, kad tai neatsitiktų? Be to, mieste planuojama uosto susisiekimo sistema, o juk kalbėjome apie koridorius ir apvažiavimus, bet taip nėra. Uostas išlieka mieste. Bet skaudžiausia, kad tame plane numatyta nepagrįsta Melnragės–Girulių ir Smiltynės urbanizacija", – tvirtino N.Puteikienė.

Iniciatyva kainavo postą

Buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas, kuris baigiantis praėjusiai kadencijai būtent dėl šio plano neteko posto, įsitikinęs, kad šitas dokumentas yra labai svarbus, todėl jo priėmimas itin pastūmėtų miestą judėti į priekį.

"Mes turime įstrigusius projektus, vienas jų – vandenvietės teritorijos vystymas, kur yra numatyta sporto komplekso statyba. Be šito plano sustojo ir senelių namų statyba Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios projektas, LEZ’o teritorijos platesnis panaudojimas. Yra labai daug projektų, kurie iš karto pajudėtų, patvirtinus šį planą", – teigė S.Budinas.

Jo teigimu, kalti ne tik įstatymai, bet ir politikai, kurie, baigiantis anai kadencijai, nesiryžo patvirtinti šio plano.

"Praeitos kadencijos valdančioji dauguma pusę metų trypčiojo vietoje dėl plano koncepcijos patvirtinimo, kai galiausiai turėjau prisiimti atsakomybę ir pasirašiau tą koncepciją, kad miesto planas judėtų į priekį. Apmaudu, kad nėra vieno atsakingo asmens, kuris tą projektą būtų lydėjęs nuo pradžios iki galo", – teigė S.Budinas, kuriam dėl šios iniciatyvos teko trauktis iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

Derinimai truko per ilgai

Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė apgailestavo, kad bendrasis planas buvo ruošiamas per ilgai, vos ne dešimtmetį.

Rengiant jį didžiausia bėda kilo dėl suderinimo procedūrų.

Nuomonė: politikės J.Simonavičiūtės manymu, beveik septynerius metus užtrukęs Klaipėdos bendrojo plano derinimas buvo akivaizdžiai per ilgas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Jei planas, kuris ruošiamas dešimčiai metų, buvo svarstomas septynerius metus, vadinasi, kažkas negerai įstatymų srityje. Klaipėdoje pagrindinė problema buvo jau prieš tai patvirtintas uosto bendrasis planas, kuris yra aukštesnio lygio dokumentas nei savivaldybės, ir reikėjo prie jo derintis. Čia ir buvo priežastis, kodėl viskas taip ilgai užtruko. Mes faktiškai rengėme du bendruosius planus vienai teritorijai, tai nėra visai normalu. Turėjome viską suderinti tiek su valstybe, nes uostas yra valstybinis, tiek su visuomene, ir dėl to tos procedūros strigo", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Derinimo metu buvo gauta beveik 400 visuomenės pasiūlymų, į tris ketvirtadalius buvo atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta.

Plano sprendiniai suderinti su 28 teritorijų planavimo sąlygas nustačiusiomis institucijomis.

Naujasis planas numato miesto vystymąsi iki 2030 m., bet esą jo koncepcija galės būti naudojama ir vėliau, net iki 2050-ųjų.

Tvirtinimui kliūčių neliko

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai palaiminus bendrąjį miesto planą, nebeliko kliūčių jo tvirtinimui taryboje.

"Tikiu, kad visi suprantame šio dokumento svarbą ir susitelksime konstruktyviam darbui, kad jau netrukus taryboje galėtume tvirtinti naują bendrąjį planą ir sudaryti sąlygas naujoms investicijoms, miesto augimui ir plėtrai", – paskelbus apie baigtas plano derinimo procedūras kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto vadovo nestebino, kad toks dokumentas, apimantis faktiškai visas miesto plėtros perspektyvas bei kryptis, sulaukia įvairių vertinimų.

Įveikus praktiškai visą derinimų maratoną, anot mero, nebėra laiko dar kartą stabtelėti ar stabdyti galutinį tvirtinimo procesą.

Bet, V.Grubliausko teigimu, bendruomenių ir visuomenės grupių nuogąstavimai taip pat turi būti išgirsti.

Balsavimas – kitą savaitę

Tvirtinkime ir važiuokime tolyn.

Kitą ketvirtadienį vyksiančiame Klaipėdos tarybos posėdyje politikai turės apsispręsti, ar pritarti septynerius metus rengtam miestui svarbiam dokumentui.

Veikiausiai miesto tarybos narių pozicijos nebus vieningos, tačiau dalis jų mano, kad Klaipėdai šis planas yra būtinas ir kuo greičiau.

"Manau, kad jam pritarsiu, nors yra vietų, kurias norėtųsi matyti kiek kitokias, nei yra dabar. Bet nėra idealių planų. Lyginant šį planą su 2007-ųjų planu, naujasis yra daug pažangesnis, atveria daug galimybių miesto spartesniam vystymui. Aišku, visuomenei kyla nuogąstavimų dėl Girulių miško išsaugojimo. Bet kol kas jam jokių grėsmių nėra. Bet kokie sprendimai dėl šio miško ateityje bus akylai stebimi tiek miestiečių, tiek politikų ir tikiu, kad užteks valios pasipriešinti visoms grėsmėms, jei tokios atsirastų", – kalbėjo tarybos narys S.Budinas.

Jis nenuneigė, kad naujame miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė kirsti dalį Girulių miško, jei to reikėtų kokiam nors valstybiniam projektui.

Esą tai buvo privalu įtraukti į miesto bendrąjį planą, nes valstybės planai turi aukštesnę galią nei savivaldybės.

"Bet kuriuo atveju, išduodant statybų leidimus ar darant kažkokius veiksmus, įsijungs ir savivaldybė. Todėl manau, kad visiems užteks politinės drąsos neleisti padaryti veiksmų, kurie pablogintų klaipėdiečių situaciją. Manau, kad miškas kertamas nebus ir tai nenumatoma", – tikino S.Budinas, pabrėžęs, jog bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" susisiekimą su uostu planuoja vystyti pietinėje miesto dalyje, o ne Giruliuose.

Pritarti bendrajam planui ketina ir politikė Elida Mantulova.

Elida Mantulova / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarybos narė tvirtino, kad šiuo metu yra parengtas dokumentas, kurį privalu tvirtinti, "nes verslas laukti nebegali".

"Jei paisytume bendruomenės baimių, reikėtų vėl revizuoti visus sprendimus, stabdant kai kurių teritorijų vystymą, investicijas, miesto projektus. Neneigiu, jog grėsmės neišlieka, bet mes nesame pajėgūs užkardyti kai kurių sprendimų, tačiau labai viliuosi, kad taryba vis dėlto pritars bendrajam planui. Tvirtinkime ir važiuokime tolyn", – palinkėjo E.Mantulova.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lauk Tarybos nariai

Lauk  Tarybos nariai portretas
Montulivos , kaveckai, ši.kai ir kt. KONSERVU ATSTOVAI. šie atstovauja versli grupėms. Įtariu už otkatus.

To 4

To 4 portretas
Trolis esat?

4

4 portretas
Beveik visi patys gražiausi miestai pasaulyje, yra uostai ir žymiai galingesni negu Klaipėdos uostas, o yra kad ir pačiame miesto centre ir kur žmonės gyvena. Kai buvau visai mažas, man būdavo daug ramiau kai buvo girdėti naktį uosto dirbančių kranu garsai, atvykimas ir išėjimas laivų
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių