Nors per aštuonis šių metų mėnesius į Klaipėdos iždą surinkta 5,3 mln. litų daugiau nei planuota, manoma, jog ši suma iki metų pabaigos gerokai aptirps. Prognozuojamos realios viršplaninės miesto biudžeto pajamos gali siekti 2-2,5 mln. litų.

„Todėl tikrai turėtume turėti pinigų įgyvendinti visa tai, ką politikai patvirtino anksčiau“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Miesto tarybos nariai prieš kelis mėnesius nusprendė, jog viršplaninės biudžeto lėšos turės būti panaudotos dviejų darželių langams pakeisti, pasiruošti geriau apšviesti miesto gatves ir viešąsias erdves, pradėti remontuoti pastatą, esantį Liepų g. 7, Lėbartų kapinėms plėsti, keliems apleistiems pastatams nugriauti. Visiems šiems darbams reikia apie 2,5 mln. litų.

„Spalio pabaigoje miesto tarybai, matyt, tokia suma ir siūlysime didinti Klaipėdos biudžetą, o pinigus panaudoti ten, kur jau suplanuota. Nors dabar ir yra surinkta daugiau viršplaninių pajamų, tačiau praėjo dar tik aštuoni mėnesiai, todėl situacija gali pasikeisti“, – aiškino A.Špučienė.

Planuota, jog iki rugsėjo 1-osios į miesto biudžetą bus surinkta 250,6 mln. litų, o realiai gauta 255,9 mln. litų pajamų.

Daugiau nei planuota gauta gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčio – atitinkamai 1 ir 2,7 mln. litų.

Kol kas sunkiausiai sekasi rinkti nuomos mokestį už valstybinę žemę ir baudas iš gyventojų. Pastarųjų nesurenkama tiek, kiek planuota, nes Klaipėdoje nuo metų pradžios galioja vadinamasis užmaršumo mokestis – už automobilio stovėjimą nesusimokėję vairuotojai turi teisę išvengti baudos, jei sumoka rinkliavą už visą dieną.

Pirminis šiųmetis Klaipėdos biudžeto pajamų planas yra beveik 370 mln. litų.